– Kaip susibūrėte?
Evelina: – Kultūros centre vadovavau dviem kolektyvams, tačiau teko juos palikti, o užmiršti muzikos kelio nesinorėjo. Minčių, kaip tęsti veiklą, buvo visokių: vyrų ansamblis, moterų choras… Bet supratau, kad labiausiai noriu dirbti su vaikais, jaunimu. Taip ir kilo mintis įkurti studiją „Echora“. Bandymų pasikviesti jaunuolius buvo daug, bet geriausiai „veikė“ keliavimas po mokyklas.
Kultūros centre parūpinome instrumentų, padarėme mažą sceną su apšvietimu ir kvietėme jaunimą ateiti išbandyti ją. Taip ir „pasigavome“ grupės narius. Dar vėliau paskelbėme atranką. Į ją atėjo 13 norinčiųjų groti. Dabar grupėje sėkmingai groja šeši entuziastai: Radvilė, Marija, Kristupas, Lukrecija, Lukas ir Rosvaldas.
– Kaip vyko atranka, kas buvo svarbu?
Evelina: – Man labai svarbu tarpusavio sutarimas. Nėra taip svarbu, kaip žmonės groja, kokio lygio muzikantai yra, kolektyvas be bendro tikslo ir sutarimo negali gyvuoti. Visko galima išmokti, reikia tik mokėti susišnekėti. Mano misija – surinkti bendraminčių būrį, tad atranka labiau buvo skirta susipažinti.
Kristupas: – Pats žodis „atranka“ kiek baugino. Buvo minčių, kad nepavyks, nesigaus, bet atmosfera buvo gera, o žmonės draugiški.
Evelina: – Nustebau, kad daug žmonių atkrito. Gal išsigando disciplinos ar rimto darbo, bet labai džiaugiuosi, kad tie, kurie liko, tikrai moka ir nori dirbti.
– Ką reiškia jūsų grupės pavadinimas – „Echora“?
Radvilė: – „Echora“ – tai studijos pavadinimas, o mes esame tos studijos lankytojai. Mūsų grupė tikslaus pavadinimo neturi, o jį išsirinkti vis dar yra sunkiausia mūsų misija.
Evelina: – „Echora“ neturi konkrečios reikšmės. Galima aiškinti, kad pradžia kaip ir mano vardo raidė E, „chora“ nuo žodžio „chord“ (angl. akordas).
– Ką veikiate dar, be grupės? Kuo užsiimate?
Radvilė: – Veiklų turiu daug, bet nuo muzikos nepabėgu. Groju pianinu ir gitara, dainuoju, dalyvauju tarptautiniuose konkursuose. Grupėje esu pagrindinė solistė.
Marija: – „Echoroje“ griežiu smuiku ir esu pritariamasis vokalas. Kai buvau maža, mama nuvedė mane į muzikos mokyklą dainuoti ir man tai iki šiol labai labai patinka.
Kristupas: – Grupėje groju bosine gitara. Prieš ateidamas čia, niekada nesiejau savęs su muzika – daug sportuoju: žaidžiu tinklinį ir ledo ritulį, anksčiau teko važiuoti motokroso lentynėse. Į muzikos pusę net nežiūrėdavau. Kai pabandžiau – pradėjo patikti ir bosinė gitara, ir pati muzika.
Lukrecija: – Aš groju elektrinė gitara. Kūryba man visad patiko, ne tik muzika, bet ir menai. Mėgstu kurti. Tačiau labiausiai fokusuojuosi į mokslus, tai man yra prioritetas, juk mokslas mano ateitis.
Lukas: – Grupėje esu pianistas. Muzikos mokykloje groju pianinu ir gitara. Muzikos mokyklą pradėjau lankyti vėlai – būdamas septintokas. Mokytojas dar pasiūlė groti ir mokykloje.
Rosvaldas: – „Echoroje“ mušu būgnus. Iki tol šio instrumento nebuvau net lietęs, bet „Echoroje“ būgnų niekas nemušė, taigi teko man. O muzikos mokykloje groju trombonu. Pasirodau koncertuose ir kituose renginiuose.
Autor. Luknė Narkevičiūtė
Daugiau „Gimtajame…“
