Multiinstrumentalistas
Pradžioje senąsias lietuvių religines giesmes pagiedojo kriauniškiai kartu su muzikos mokytoja Laima Bieliūniene, po to V. Stanislovaitis, daugelio vadinamas Dėde Juze, pristatė savąsias.
Pristatydama svečią iš Joniškėlio (Pasvalio r.), J. Keliuočio viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Snieguolė Galvelienė pririnko daug, kaip sako Dėdė Juzė, „mandrių“ žodžių. Multiinstrumentalistas, istorijų pasakotojas, teatralas, priklauso Lėtojo turizmo asociacijai, žmogus, kuris pasakoja apie Joniškėlį, pedagogas, muziejininkas, laikraščio redaktorius, artistas, humoristas, tarmių puoselėtojas, rašytojas… Tai epitetai, skirti V. Stanislovaičiui apibūdinti. Beje, išmanioji interneto „Vikipedija“ rašo, kad jis dar ir politinis bei visuomenės veikėjas.
Popieriaus šmotas
Svečias buvo kuklesnis. Netgi nelipo ant scenos. Pasiėmęs mineralinio vandens buteliuką, džinsuotas V. Stanislovaitis ėmėsi tarmiškai pasakoti lyg ir savo, lyg ir Dėdės Juzės gyvenimo istorijas. „Man tenka stovėt ant mažų scenų ir ant labai didelių, prieš nedaug žmonių ir prieš tūkstančius, nebijau aš tos minios. Jeigu lieps režisierius, galiu ir kelnes nusimauti, man nei šilta, nei šalta, bet aš jų nesimausiu, negąsdinsiu. Šiemet turas po Lietuvą buvo toks, kokio gyvenime neturėjau. Stoviu aš prieš jumis – negera, širdis kalatojasi, baisu, galvoju, gal pasakysiu, kad spaudimas sukilo, gal eikit namo… Ta baimės priežastis tas popieriaus šmotas įrištas (rodo knygą „Dėdės Juzės kantičkos“ – aut. past.). Vienas geras dalykas toje knygoje – geras popierius. Švediškas, švelnus, minkštas, „ten“ nusinešus, trinti nereikia, pečių pakurti tinka, 350 puslapių maždaug pusei metų užteks „apsitarnauti“…“ – pasakojo rimta veido mina rašytojas, pristatydamas savo antrąją knygą.
Pasipylė istorijos. Jeigu pažiūrėjus paprastai – juokingos, jeigu pasigilinus – rimtos… Apie bandymą nunuodyti, apie alų ir duoną, kiaulės skerdimą, parduotuvės kasininkę Marytę, kuri beveik nemokėjo skaičiuoti pinigų, apie vieno namo, vadinamo „ubagyne“, draugišką sugyvenimą, miestelio kepyklos duoną, apie tušintas „kiaulines“ bulveles, kurių nerasi nė viename prekybos centre…
Kiekviename – po Juzę
„Juzė gyvena ne tik Joniškėly, toks Juzė yra kiekviename iš jūsų. Jūs, aišku, norėjote, kad Juzė būtų toks kaip feisbuke? Tegul truputį toks ir bus“, – artėdamas link prisistatymo pabaigos, apibendrino V. Stanislovaitis ir liepė visiems eiti namo.
