„Dėl nepamatuotos pandeminės situacijos, galvodami apie visų jūsų saugumą, mes nedarysime didelio renginio, tačiau beveik kasdien suplanuoti nedideli renginiai – knygų pristatymai, parodos, susitikimai“, – sakė Krašto muziejaus direktorė Nijolė Šniokienė. Jos žodžiais, be to, kad šiaurinėje fasado pusėje ir viralinėje šiais metais tebesitęsia rekonstrukcijos, didžiausia dovana jubiliejaus proga – savivaldybės skirtos lėšos kluono stogui suremontuoti. „Jau sulaukėme ir pažado, kad kitais metais bus pagaliau remontuojamas ir mūsų administracinis pastatas“, – sakė direktorė.
Dvaro istorija trumpai
Pirmą kartą Rokiškio dvaras istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1499 m. Nuo tos datos skaičiuojamas Rokiškio atsiradimas, o tuo metu Rokiškis buvo valstybinis dvaras. 1514 m. jis buvo perduotas valdyti Timotiejui Krošinskiui.
Kunigaikščiai Krošinskiai Rokiškio dvarą valdė XVI–XVIII a. Krošinskių dvaro, stovėjusio arčiau tvenkinių, vaizdų nėra išlikę, tačiau yra detalus dvaro pastatų aprašymas, pateiktas 1634 m. inventoriuje.
„XVIII a. pabaigoje Rokiškio dvarą paveldėjo Ignotas Tyzenhauzas, „kuris ėmėsi kardinalių Rokiškio ir dvaro sodybos perstatymo projektų“. „1801 m. naujoje vietoje iškilo mūriniai rūmai.
Klasicistinės dvaro sodybos architektas nėra žinomas. Dalis istorikų daro prielaidą, kad tai galėjo būti žymiausias Lietuvos klasicizmo epochos architektas Laurynas Gucevičius. Kiti mano, jog sodyba galėjo būti architekto italo kūrinys, kaip vienas galimų autorių įvardijamas Giuseppe de Sacco. Autorystė priskiriama ir Sudervės bažnyčios statytojui architektui Laurynui Bortkevičiui, tačiau tikrojo rūmų architekto klausimas vis dar lieka atviras“, – rašo muziejininkė Simona Strumskytė.
Pšezdzieckiams Rokiškio dvaras atiteko XIX a. pabaigoje. Paskutinis Rokiškio dvarininkas Jonas Pšezdzieckis 1905-aisiais perstatė rūmus, suteikdamas jiems gotikos, renesanso ir baroko formas.
Viskas orientuota į dvaro istoriją
Visi šių metų renginiai bei leidiniai buvo vienaip ar kitaip orientuoti į dvaro istoriją. Metai prasidėjo specialiai gimtadieniui skirtu kalendoriumi, o vienas išskirtinių šių sudėtingų metų renginių – paroda „Monmartro ugnis: Rokiškio dvaro kolekcija“, kurią iki karantino spėjo pamatyti kauniečiai ir vilniečiai, bet parodyti rokiškėnams muziejininkai ilgą laiką dėl pandemijos negalėjo.
Didžiausia dovana – atnaujintas kluonas
Jubiliejiniais metais dvare vyko ir tęsiama rekonstrukcija: šiaurinio fasado sienų remontas, terasos ir balkono remontas, laiptų ir t. t. Be to, atnaujintas klojimo, kuriame eksponuojamos prakartėlės – vienintelė Lietuvoje unikali kolekcija – šiaudinis stogas, o perdažyti administracinį pastatą lėšų tikimasi kitais metais. „Nenorėjome, kad paskutinį metų mėnesį tuo pačiu metu visuose mūsų pastatuose vyktų remontas, todėl bent jau mūsų administracijos pastato darbus planuojame kiek vėliau“, – sakė direktorė
Kultūros ministerija Rokiškio dvaro viralinės restauravimui šiemet skyrė šimtą tūkstančių eurų. N. Šniokienė tikisi, kad kitais metais pinigų bus sulaukta papildomai ir restauracija bus baigta. Virtuvė, net ir įsivaizduojama, čia nebus daroma ir todėl, kad nėra kur dėti eksponatų. „Mums svarbiausia išsaugoti patį pastatą. Lietuvoje išlikę vienetai tokių virtuvių. Jos rodo dvaro ansambliškumą“, – sakė N. Šniokienė.
