Jūžintų miestelio metai
Pasirinkome apžvelgti Jūžintų kaimo bendruomenės kalendorių „Jūžintų miestelio metai“, iliustruotą puikiomis Linos Navardauskienės, Kristinos Juškaitės, Vilmantės Mačiežienės, Dainos Mrazauskienės, Dariaus Baltakio, Ramintos Rimiškytės-Tarailės, Ritos Rimiškienės, Ingos Verbiejūtės-Vildės ir Tijos Vinciūnaitės nuotraukomis. Jose – metų laikai Jūžintuose ir jų apylinkėse. „Nuotraukos – tai vizualus liudijimas, kad laikas teka, bet užfiksuoti vaizdai lieka amžini, saugantys mūsų prisiminimus“, – rašoma kalendoriaus pratarmėje.
Gyvas metraštis
„Kviečiame Jus į kelionę po šviesą ir tamsą, džiaugsmą ir apmąstymus – visą laiką, telpantį į „Jūžintų miestelio metai“ kalendorių. Tai daugiau nei popierius su datomis. Tai gyvas mūsų miestelio metraštis – nuoširdus ir autentiškas. Kiekvienas šio leidinio puslapis – ne šaltas skaičius, o langas į jautrią mūsų tėviškės širdį“, – kalendorių apibūdina jūžintiškiai. Jie primena, kad čia publikuojami eilėraščiai – tai miestelio siela, įvilkta į žodžius: giliausi gyventojų atodūsiai, paslaptys, viltys ir dėkingumas, išreikšti eilėmis, gimusiomis po tuo pačiu dangumi. Aldonos Masiulytės-Šakalienės eilėraštis „Dauliūnai“ mini ne tik vietoves, bet ir pavardes.
Eilės – kiekvienam mėnesiui
„Tiek naktų daug budėjęs ir niekur /Nerandu karavanui vandens.“ Tai šviesios atminties kunigo eilėraščio „Svajonės“ citata. Kalendoriuje publikuojama ir daugiau jo įsimintinų, jautrių eilėraščių. Kiekviename puslapyje – Jūžintuose kuriančių žmonių – Danguolės Seržintienės, Genovaitės Rudokienės, Aldonos Gleiznienės, Ramintos Rimiškytės-Tarailės, Ritos Rimiškienės, Ingos Verbiejūtės-Vildės, Eugenijos Lasienės, Tijos Vinciūnaitės ir Audronės Gabienės – eilės.
Jūžintiškių pastebėjimai
Sausiui Jūžintų gyventojai skiria tokį pastebėjimą: „Kai žemę apvelka baltu apklotu, metas stabtelėti ir įvertinti tai, kas tikra… Ką naujo atneš šie metai?“ Vasariui: „Kelias namo kartais būna vingiuotas, bet kiekvienas posūkis priartina prie širdies ramybės. Jis primena, kad net ilgiausia kelionė turi savo šviesą pabaigoje.“ Kovui: „Vėjas praskleidžia šalčio uždangą, ir viduje ima augti šviesos troškimas. Tarsi pirma mintis po ilgo miego – ji pažadina norą keistis.“ Filosofiškai gyvenimiška patirtis – kiekvienam mėnesiui.
Versdamas lapą po lapo suvoki, kiek daug kūrybos ir darbo sudėta į šį leidinį – išliks ateičiai.
Kalendoriaus partneris ir rėmėjas – spaustuvė „Taurapolis“.
Rita BRIEDIENĖ
