– 2020 m. pabaigoje rajone atliktas jaunimo problematikos tyrimas atskleidė, kad daliai jaunimo trūksta veiklų. Ar tai ir buvo pagrindinė motyvacija parengti jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programą?
– Taip, toks tyrimas buvo atliktas. Duomenys parodė, kad yra jaunimo įdarbinimo didžiulė problema, bet tai nieko naujo. Ne kiekvienam darbdaviui patogu įdarbinti nepilnametį, nes tam tikri teisės aktai reglamentuoja šią tvarką. Ypač miestiečiams moksleiviams nuo 14 iki 19 metų būdavo sudėtingiausia susirasti darbą. Taigi tas tyrimas padėjo pamatą, kad ši programa startuotų Rokiškyje. Taip sutapo, kad po tyrimo praėjus metams tuometinis Jaunimo reikalų departamentas (dabartinė Jaunimo reikalų agentūra) pirmą kartą „paleido“ jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programą. Iš pradžių susidomėjimas nebuvo didelis, bet man tai tapo kelrodė žvaigždė, kad turiu pildyti paraišką. Kiek pinigų prašėm, tiek ir gavom.
Pirmais metais nežinojom, koks bus poreikis, kaip reaguos darbdaviai ir pats jaunimas. Pernai savivaldybė programai skyrė apie 11 tūkst. eurų, apie 5 tūkst. gavome iš departamento. Pirmaisiais metais darbdaviui už visu darbo krūviu įdarbintą jaunuolį buvo kompensuojama 350 eurų per mėn., šiemet sumažinome iki 300 eurų. Toks buvo kompromisas pakalbėjus su darbdaviais. Pirmaisiais metais įdarbinome 27 moksleivius, tad startas džiugino. Atsirado ir verslininkų, kurie noriai priėmė jaunuolius, ir pačių jaunuolių, norinčių dirbti. Duguma apie šią programą atsiliepė teigiamai ir pageidavo ją tęsti.
– Kokie tikslai keliami šiemet? Galbūt šių metų programa kuo nors skiriasi?
– Kardinalių pokyčių kaip ir nėra, programos pagrindas toks pat, tačiau vienas pagrindinių šių metų tikslų – geriau paruošti jaunimą darbui. Kitas dalykas – skiriasi biudžetas. Šiais metais Jaunimo reikalų agentūra nacionaliniu lygmeniu, tai yra visoms savivaldybėms, buvo numačiusi skirti 250 tūkst. eurų. Maksimali paraiškos suma – 12 tūkst. eurų. Konkurencija buvo didesnė. Mūsų savivaldybės projektas gavo maksimalią prašomą sumą ir tik viena savivaldybė gavo 0,5 balo daugiau. Rokiškio savivaldybė šiais metais programai skyrė daugiau pinigų – 13,5 tūkst. eurų.
Mūsų tikslas – įdarbinti daugiau jaunuolių negu pernai, todėl darbdaviams kompensuojama suma mažėjo.
Šiemet stiprėjo mūsų mentorystė. Norėjosi, kad jaunuoliai ateitų į darbo vietą jau pasiruošę, todėl rengėme įvadinius mokymus. Pasibaigus programai planuojame aptarti, ko jaunimas išmoko, kokių kompetencijų įgijo.
„Pupelė“: papildomos darbo jėgos galimybė
Mokinių motyvacija įsitraukti į tokią programą yra aiški – produktyviau praleisti laisvalaikį bei užsidirbti. Tačiau vienos populiariausių Rokiškio miesto kavinių „Pupelė“, kuri jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programoje dalyvauja pirmus metus, vadovė Laura Viduolytė-Pupelienė pateikia ir savų motyvų.
– Programoje dalyvaujate pirmus metus. Kas paskatino prisijungti?
– Kiekvieną vasarą priimame naujų darbuotojų. Dažniausiai įdarbiname būtent moksleivius ar studentus terminuotam darbui ir tik šiltajam sezonui. Kadangi ir taip iš dalies prisidedame prie jaunimo įdarbinimo, šiemet nusprendėme dalyvauti savivaldybės programoje ir pasinaudoti tam skiriamu finansavimu.
„Automobilių švara“: moksleiviai – trumpalaikiam sezoniniam darbui
Šiais metais prie jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programos prisijungė ir bendrovė „Automobilių švara“. Rankinės automobilių plovyklos „Automobilių švara“ vadovas Rolandas Jurkevičius teigia, kad dalyvauti programoje paskatino noras pagelbėti saviems darbuotojams.
– Kodėl nusprendėte prisijungti prie programos?
– Tiesiog yra patogu vasaros metu atostogauti išleisti savus darbuotojus ir neieškoti naujų, su kuriais tektų sudaryti ilgalaikes sutartis. Būtent moksleiviai pagal šią programą ir tinka trumpalaikiam sezoniniam darbui.
– Ar manote, kad Jūsų įmonei ši programa pasiteisins?
– Manau, pasiteisins, nes tai naudinga ir ilgalaikiams darbuotojams – jie turės laiko pailsėti ir bus galima paskirstyti darbus.
Ūkininkas Alvydas: „Viskas vyksta abipusiškai“
Vienos įmonės jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programoje dalyvauja pirmus metus ir tik išbando naujus vandenis, o kitos jau turi patirties. Ūkininkas Alvydas Prakopavičius teigia, kad jį jau antrus metus vilioja noras sulaukti pagalbos, nes keturios rankos geriau negu dvi.
– Kokia Jūsų motyvacija dalyvauti programoje? Ar noras padėti jaunimui integruotis, ar asmeninė nauda, o galbūt kita priežastis?
– Kaip čia pasakius… Ir jaunimui padėti norisi, ir asmeninės naudos gauni. Juk viskas vyksta abipusiškai. Kur dvi rankos, o kur keturios: jei man padeda, naudos gaunu ir aš, nes nereikia visko daryti pačiam, o tas, kuris įsidarbina, gauna ir pinigėlių, ir patirties.
„Rokvesta“: tai – savotiška įmonės reklama
Antrus metus programoje dalyvauja ir aplinkosaugos paslaugas teikianti UAB „Rokvesta“. Atliekų, nuotekų tvarkymo bei aplinkosaugos projektais užsiimančios įmonės direktoriaus Algirdo Kazinavičiaus teigimu, ši programa gali būti savotiška reklama.
– Kokie Jūsų motyvai įdarbinti jauną žmogų?
– Kiekvieną vasarą įdarbiname bent vieną moksleivį, nepaisydami to, ar įgyvendinama jaunimo užimtumo programa, ar ne. Mes siekiame, kad moksleiviai susipažintų su mūsų veikla, papasakotų draugams, tėvams apie mus. Galvojame, kad tai yra savotiška reklama, siekiant, kad jaunimas sugrįžtų dirbti į Rokiškį (pas mus).
Išsamesnius komentarus skaitykite “Gimtajame…”
Emilija LUKŠTARAUPYTĖ
Puikus jaunimo reikalų koordinatorius. Be jo iniciatyvos tokių dalykų nebūtų..