Konservus – į mišką
Dar neteko matyti miške išbarstytų stiklainių. Ir ne šiaip paliktų po kompanijos pasibuvimo miške, o, ko gero, iš savo sandėliuko atvežtų savadarbių konservų ir išmestų Samanių miške. Gal ir nepasenusių: gal kas įsigijo būstą ir atliekas išvežė į mišką. Tikėtina, jūžintiškis. Mat Samanių miškas – vos keli kilometrai nuo miestelio. Tiesa, vieta sunkokai pasiekiama: nuo keliuko konservų savininkui teko juos tempti kaip reikiant. Sakytum, argi nebūtų buvę lengviau turinį išmesti į maisto atliekų konteinerį, o stiklainius – į stiklo? Net rašyti apie tai koktu.
Perskaitys ir susirinks?
Žmonės sureagavo: beveik pusė tūkstančio patiktukų, apie 100 komentarų. Kai kurie piktinasi moterimi, paskelbusia įrašą apie aptiktus savadarbius konservus, esą kodėl pati jų nesurinko ir neišnešė. Protingas supranta – tiek išnešti reikia ir jėgos. O „Gimtojo…“ pakalbinta moteris tikisi, kad stiklainių savininkas feisbuko paskyroje „Jūžintai“ perskaitys jos žinutę ir susirinks tai, ką paliko Samanių miške. Jei ne, ji viso šito tikrai nepaliks – išneš.
Nekonservuoja
Grybauti ir uogauti mėgstanti moteris gyvena Vilniuje. Kiekvieną savaitgalį su šeima ji atvažiuoja į Jūžintus, į vyro tėviškę. Jos gimtinė irgi netoli miestelio, tad apylinkės jai pažįstamos, bet ne tiek, kad galėtų įtarti konservų savininką. Jūžintai tokie puošnūs, gyventojų skonis aplinkai išlavintas – kas galėtų teršti savo mišką?
Stiklainius aptikusi moteris pastaraisiais savaitgaliais renka voveraites, nes šeima labiausiai jas ir mėgsta. „Argi nebūna taip, kad nesuvalgote konservuotų grybų?“ – teiravomės moters.
Ji sakė: „Niekada nekonservuoju. Grybauju tiek, kiek suvalgome. Jei prirenku daugiau, pavaišiname kaimynus. Nesuvokiu, kaip šiais laikais, kai prie kiekvieno namo stovi konteineriai, galima vežti atliekas į mišką…“
Rita BRIEDIENĖ
