Darutis Krivas sako, jog rajone esančios pelkės, kurias pavyko išsaugoti, – neįkainojama ekosistemos vertybė. Viena jų – Petriošiškio, slepianti gamtos lobius. A. Minkevičienės nuotr.

Gamtos enciklopedija

Rajono ekologas Darutis Krivas sako, jog pelkės mūsų rajone užima 3,6 proc. (6469 ha), Lietuvoje – 0,23 proc. teritorijos. Pasak jo, pelkės gyvybiškai svarbi darnios ekosistemos dalis, reguliuojanti ne tik anglies dvideginį, bet ir išlaikanti retos gyvūnijos bei augalijos įvairovę.

Mūsų rajone plyti žmogaus nespėtos industrializuoti Suvainiškio, Konstantinavos, Notigalės, Gaidžiabalės, Juodymo, Sacharos, Minkūnų, Zalūbiškio, Petriošiškio ir dar kelios kitos pelkės. Seniau pelkes žmonės bandė paversti ganyklomis, bet naudos išpešti nepavyko: net ir nusausintos teritorijos netapo kultūrinėmis ganyklomis dėl rūgštaus dirvožemio. Suvokus, kad, sausinant pelkes didelės naudos žemės ūkiui nebus, imtasi ganyklas kurti pelkių prieigose. Sausinimas ir kultūrinimas pelkių ekosistemai padarė didelės žalos.

Pagal durpynų kadastro duomenis, Sartų regioniniame parke, į kurį patenka ir dalis mūsų rajono teritorijos, išskiriamos 23 pelkės. Dauguma jų – iki 50 ha žemapelkės. Didžiausios jų – Vasynos pelkė Dusetų girioje, Raisto pelkė, arba Pakerių balos, šiauriniame Čiauno ežero krante, Ilgašilio, Baršenų ir kt. Vakariniame regioninio parko pakraštyje įsiterpia išeksploatuotas Minkūnų durpynas.

Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: