Siūlomas nulinis PVM tarifas šildymui
Seimo narys socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas siūlys taikyti lengvatinį 0 procentų PVM tarifą šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą.
Jo nuomone, siūloma lengvata „padėtų bent kažkiek kompensuoti drastišką šilumos kainų augimą vartotojams.“
„0 procentų PVM tarifas šildymui leistų tikėtis, kad šilumos kaina gyventojams galėtų mažėti 9 procentais. Net tokios šalys kaip Švedija mažina sąskaitų naštą gyventojams„,– pažymi parlamentaras.
Pasak jo, Lietuva – viena iš ES lyderių pagal skurdo rizikoje esančių žmonių skaičių: absoliutų skurdą pas mus patiria apie 140 tūkstančių žmonių, ties skurdo riba balansuoja apie 590 tūkstančių šalies gyventojų.
Buitiniams elektros energijos vartotojams siūloma 9 proc. PVM lengvata
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno pirmoji pavaduotoja Guoda Burokienė siūlys nustatyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą buitiniams vartotojams tiekiamai elektros energijai.
Jos teigimu, toks tarifas leistų tikėtis, kad elektros kaina gyventojams galėtų mažėti apie 12 procentų.
„Elektros kainos mažėjimas prisidės prie finansinės naštos mažinimo visiems buitiniams vartotojams, o ypač gyventojams, pasirinkusiems ekologišką oras-vanduo šildymo sistemą, kuriai jokia PVM lengvata netaikoma. Gyventojai, pasirinkę žaliąją energetiką, jaučiasi apvilti. Manoma, kad tai yra socialiai neteisinga. Elektros energijos pabrangimą visiems Lietuvos gyventojams galima įvardinti kaip finansinį šoką, kuris mažina jų mokumą, prisideda prie socialinės atskirties didinimo“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Projektą parengę Seimo „valstiečiai“ mano, kad pastaruoju metu valstybės taikomos priemonės, tokios kaip pensijų didinimas ar minimalios algos padidinimas, yra nepakankamos, lyginant su šalyje fiksuojamu infliacijos lygiu.
Įstatymo pataisų autorių teigimu, ES energijos mokesčių direktyva ir PVM direktyva suteikia valstybėms narėms tam tikro lankstumo.
Šiuo metu galiojančiame įstatyme lengvatinis 9 proc. PVM tarifas tiekiamai elektros energijai gyventojams netaikomas.
Maisto produktams siūloma taikyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą
Siekiant sumažinti maisto produktų kainas Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūnas Jonas Pinskus siūlys maisto produktams taikyti lengvatinį 9 procentų PVM tarifą.
„Europos Sąjungos statistikos agentūros EUROSTAT duomenimis, vidutinės maisto produktų kainos Lietuvoje, palyginti su kitomis ES valstybėmis narėmis augo gerokai sparčiau. Kai kurių produktų kainos didėjo, nes jas brangino tiekėjai, o pagrindinė priežastis buvo brangstančios žaliavos“, – sako įstatymo pataisas įregistravę parlamentarai J. Pinskus ir Andrius Palionis.
Projekto autorių teigimu, jas priėmus galimas laikinas lėšų, gaunamų iš PVM, sumažėjimas, tačiau padidėjus vartojimui šie praradimai bus kompensuoti.
Šiuo metu galiojančiame įstatyme lengvatinis 9 procentų PVM tarifas maisto produktams nėra taikomas.
Buitiniams vartotojams tiekiamoms gamtinėms dujoms siūlomas lengvatinis 9 procentų PVM tarifas
Buitiniams energijos vartotojams tiekiamoms gamtinėms dujoms siūloma taikyti lengvatinį 9 procentų PVM tarifą.
Tai numatančias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos vardu ketina pateikti frakcijos seniūnės pirmoji pavaduotoja Guoda Burokienė.
Jos nuomone, 9 procentų PVM tarifas gamtinėms dujoms leistų tikėtis, kad dujų kaina gyventojams galėtų mažėti apie 12 procentų.
Projekto autoriai mano, kad galiojančios įstatymo nuostatos yra diskriminuojamos ir neteisingos dalies gyventojų atžvilgiu.
„Už tiekiamą šilumos energiją daliai gyventojų skaičiuojamas 9 proc. PVM tarifas, tuo metu kitai daliai, kurie šilumos energijai gauti naudoja gamtines dujas ar elektros energiją, PVM yra 21 proc. Manome, kad vienas pagrindinių apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principų yra mokesčių mokėtojų lygybės principas, kuris įtvirtintas Konstitucijoje, pagal kurį draudžiama diskriminuoti mokesčių mokėtojus (jų grupes) ar dėl tam tikrų priežasčių sudaryti išskirtines apmokestinimo sąlygas. Esant vienodo tipo ar paskirties paslaugų apmokestinimui, mokesčių teisės aktai turi būti taikomi vienodai visų mokesčių mokėtojų atžvilgiu“, – dokumento aiškinamajame rašte sako Seimo narės Aušrinė Norkienė ir G. Burokienė.
Šiuo metu galiojančiame įstatyme lengvatinis 9 procentų PVM tarifas tiekiamoms gamtinėms dujoms gyventojams netaikomas.
Siūlomos PVM lengvatos dujoms ir nepriklausomų tiekėjų tiekiamai elektros energijai
Siūloma vartotojams, kurie savo būstus šildo gamtinėmis dujomis (įskaitant suskystintas dujas balionuose) sumažinti PVM tarifą nuo 21 procento iki 5 procentų.
Tai numatančias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas antradienį Seimui ketina pateikti Seimo narys „valstietis“ Gintautas Kindurys.
Atsižvelgiant į tai, kad „nepriklausomų elektros tiekėjų elektros kaina yra žymiai didesnė nei visuomeninio tiekėjo“, parlamentaras taip pat siūlo šių tiekėjų elektros energijai taikyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą.
Jis tikisi, kad priėmus įstatymo pataisas bus sumažinta finansinė našta didesnei Lietuvos gyventojų daliai dėl išaugusių išlaidų šildymui bei elektros energijai.
„Prognozuotinas lėšų, gaunamų iš PVM, sumažėjimas, kurį moka buitiniai vartotojai, tačiau tuo pačiu sumažės prašančiųjų piniginės socialinės paramos gyventojų dalis. Sutaupytos lėšos galės būti skirtos vartojimui, kurio nauda įsilies į šalies ekonomiką“, – sako G. Kindurys.
Šiuo metu taikomas 21 proc. PVM tarifas gamtinėms dujoms ir elektros energijai.
Maistui, degalams, šildymui ir trąšoms – nulinio PVM tarifo siūlymas
Seimo narys Petras Gražulis siūlys nustatyti 0 proc. PVM tarifą visiems maisto produktams, išskyrus alkoholį ir tabaką, trąšoms, autotransporto degalams, visų rūšių kurui, skirtam gyvenamųjų patalpų šildymu ir centriniam šildymui.
Nulinis PVM tarifas siūlomas dėl labai sparčiai augančių maisto, autotransporto degalų ir kuro, skirto gyvenamųjų patalpų šildymui, kainų.
„Lietuvos piliečių pajamos, lyginant su kitomis ES valstybėmis, yra gerokai mažesnės, o PVM maistui – gerokai didesnis, pavyzdžiui, net 4 kartus daugiau, nei Lenkijoje. Todėl Lenkijoje skurdo lygis yra mažesnis, nei Lietuvoje. Be to, PVM lengvatos maisto produktams neturi tik kelios ES valstybės, ir, deja, tarp jų yra ir Lietuva“, – sako P. Gražulis.
PVM lengvatų sąraše – malkos ir mediena kūrenimui
Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūnas Jonas Pinskus siūlys nustatyti lengvatinį 5 procentų PVM tarifą buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Energetikos įstatyme, malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenimui, elektros energijai ir gamtinėms dujoms.
Pasak jo, projektą rengti paskatino išaugusios komunalinių paslaugų kainos, o ypač – patiriamos didelės pastatų šildymo sąnaudos (dominuoja senos statybos nerenovuoti pastatai).
Šiuo metu galiojančiame įstatyme lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Energetikos įstatyme, malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenimui, o elektros energijai ir gamtinėms dujoms taikomas įprastinis 21 procento tarifas.
Siūloma PVM lengvata elektroninėms knygoms
Seimo Laisvės frakcijos narė Monika Ošmianskienė ketina pateikti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas, siūlančias elektroninėms knygoms taikyti lengvatinį 9 procentų PVM tarifą.
Parlamentarė mano, kad siūloma lengvata skatintų daugiau vartoti elektroniniu būdu teikiamas knygas, kurios prisidėtų prie aplinkos tausojimo, žmonių skaitmeninių įgūdžių lavinimo, didesnio informacijos prieinamumo.
Seimo narės M. Ošmianskienės teigimu, dauguma ES šalių jau taiko lengvatinius PVM tarifus elektroninėms knygoms – nuo 4 procentų Ispanijoje iki 10 procentų Austrijoje, Čekijoje, Suomijoje. Jungtinėje Karalystėje ir Norvegijoje taikomas 0 procentų PVM elektroninėms knygoms.
„Skaitmenizacija yra viena iš ES, taip pat ir Lietuvos, popandeminių strateginių krypčių. Elektroninių knygų skatinimas prisideda prie aplinkos tausojimo, žmonių skaitmeninio ugdymo, informacijos prieinamumo“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Jame pažymima, kad COVID-19 ir pandemija atvėrė pasauliui ir Lietuvai nuotolinio darbo ir mokymosi perspektyvas, pakeitė vartotojų įpročius. Vis daugiau veiklų persikelia į internetinę erdvę, o ten reikalinga ir ugdomoji medžiaga, tarp jų vadovėliai, pratybų sąsiuviniai, knygos ir kt.
Šiuo metu PVM įstatymas numato, kad lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas tik fiziniu būdu teikiamoms knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams.
Taip pat lengvatinis 5 procentų PVM tarifas taikomas periodiniams leidiniams, teikiamiems tiek fiziniu, tiek elektroniniu būdu.
Elektroninėms ar audioknygoms ir kitiems informaciniams leidiniams taikomas standartinis 21 procento PVM tarifas.
PVM lengvatų akiratyje ir menstruacinės higienos priemonės
Seimo narė Dovilė Šakalienė kartu su kitais Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos nariais siūlys numatyti, kad lengvatinis 5 proc. PVM tarifas būtų taikomas ir menstruacinėms higienos priemonėms.
Tikimasi, kad tai leis padidinti šių priemonių prieinamumą, mažinti skurdo sąlygotą nelygybę tarp moterų ir mergaičių, sumažinti infekcijų riziką.
Įstatymo pataisos iniciatoriai tikisi, kad pavyks atkreipti Vyriausybės dėmesį į esamą problemą.
„Nemažai valstybių kovoja su vadinamuoju menstruacijų skurdu. Menstruacinės higienos priemonės yra būtinybė, tačiau jos yra brangios ir prieinamos ne visoms moterims ir mergaitėms. Menstruacinių higienos priemonių neprieinamumas paauglėms gali sukelti stresą, sąlygoti praleistas pamokas, didinti infekcijos riziką, kai menstruacijų metu naudojamos netinkamos priemonės. Nemažai valstybių ėmėsi kovoti su šia nelygybės forma ir didinti menstruacinių priemonių prieinamumą. Tai padarė Škotija, Australija, Kanada, neseniai Didžioji Britanija, planuoja ir kitos šalys“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Šiuo metu galiojantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas nenumato lengvatinio PVM tarifo menstruacinėms higienos priemonėms.
Siūloma padidinti PVM mokėtojo ribą iki 55 tūkst. eurų
Nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų siūloma padidinti ribą, nuo kurios tampama PVM mokėtoju.
Tai numatančias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas Seimui ketina pateikti Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas.
Pasak parlamentaro, 45 tūkst. eurų metinės apyvartos riba Lietuvoje taikoma nuo 2011 m., tačiau infliacijai per paskutinį dešimtmetį išaugus daugiau nei 14 proc., siūloma atnaujinti mokestinę bazę smulkiajam verslui.
„Per daugiau nei dešimtmetį Lietuvos ekonomika ženkliai pasikeitė – sparčiai augo atlyginimai, bendras gyvenimo lygis, o kartu ir kainos – lygiagrečiai su šiais pokyčiais padidinti PVM mokėtojo ribą smulkiajam verslui atrodo visiškai logiškas žingsnis“, – įsitikinęs Seimo Ekonomikos komiteto narys.
55 tūkst. eurų metinės apyvartos riba, taikoma tampant PVM mokėtoju, jo nuomone, būtų naudinga mažosioms įmonėms, ypač smulkųjį verslą vykdantiems fiziniams asmenims, ūkininkams, kuriems taikoma kompensacinio PVM tarifo schema, taip pat asmenims, kurie verčiasi paslaugų, už kurias atskaitomos sąlyginai nedidelės PVM sumos, teikimu galutiniams vartotojams.
A. Bagdonas tvirtina, kad galimybė nesiregistruoti PVM mokėtojais iki 55 000 eurų metinės apyvartos ribos šiems verslo subjektams ženkliai sumažintų administracinę ir mokestinę naštą.
