Pasak Stanislovo, naktinės žvejybos metu jis visuomet taip darąs – pasnaudžiantis truputėlį, akį pramerkiantis, su prožektoriumi į meškerę pašviečiantis, ir, jeigu meškerė juda, laimikį traukiantis. Dešimt karšių pagavęs ir vienuoliktą kartą meškerę užmetęs, vyriškis vėl trumpam prisnūdo, o prasimerkęs neberado nei laimikio, nei dvidešimt penkių eurų vertės kibiro. „Tam, kas žuvį pavogė, palinkėsiu, kad tegu ašaka gerklėj valgant stringa. Labiausiai tai kibiro gaila. Labai geras kibiras, bet kad policiją kviest, tai pagalvojau, kad gal niekai, susigėdau, kad kvailai pasirodysiu su savo bėdom prieš pareigūnus“, – pasakojo Stanislovas.
Rokiškio policijos komisariato bendruomenės pareigūnės Jolitos Baltrūnienės teigimu, žvejas turi pilną teisę kreiptis į policiją ir rašyti pareiškimą. „Akivaizdu, kad tai vagystės faktas, o kibiras, kad ir dvidešimt penkių eurų vertės, vis tiek yra gyventojo turtas. Jeigu paskaičiavus ir karšių vertę, tai nuostolio dydis dar labiau išauga“, – teigė J. Baltrūnienė.
Daugiau „Gimtajame…“
Matyt kažkas šalia žvejodamas nieko gero nepagavo, tai iš pavydo ir pavogė karšius. O kadangi karšiai buvo kibire, paėmė su kibiru.
Beje, Stanislovai, kokio didumo buvo karšiai? Ar 10 karšių kibire neviršijo leidžiamo 5ių kilogramų svorio? Gal būtų užtekę mažiau – butumėt anksčiau namo grįžęs ir kibiro neprasnaudęs.