Kaip minėjo svečias, su Rokiškio kraštu jį sieja ypatingas ryšys – pažintis su žmona Jadvyga, dabar jau iškeliavusia amžinojo poilsio.
Nors žurnalistas bei politikas jau sulaukęs garbingo amžiaus, tačiau jam netrūksta šmaikštumo, geros atminties. Keistoje gyvenimo mozaikoje, aprašytoje minėtoje knygoje, susipina, atrodo, gana prieštaringos patirtys: Č. Juršėnas buvo tiek komunistų partijos (TSKP) narys, tiek pirmasis persitvarkančios Lietuvos valdžios spaudos atstovas, ilgametis Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas bei Seimo pirmininko pavaduotojas. Kaip viename žmoguje gali derėti prokremliškos pažiūros bei Lietuvos Nepriklausomybės rėmimas? Visa tai knygos autorius gana logiškai paaiškino. Pasirodo, kadaise jo tėvų bei paties svajota tapti… kunigu. Matyt, pamaišė neabejingumas moterims. Joms svečias skyrė daug gražių žodžių. Na, o siekti partinės karjeros, anot Č. Juršėno, jam sukliudė abejingas požiūris į taurelę – esą jis daugiau vienos taurės vyno susibūrimuose neišgerdavęs. Į tokią jo savybę partijos nariai esą žiūrėjo įtariai – svarstė, ar nebus taip, kad negerų kėslų vedamas, jis šnipinėjantis kitų „nuotykius“. Beje, Č. Juršėnas prisipažino, kad „Nenuobodaus gyvenimo mozaikoje“ jis nenorėjo daug ko minėti – ne viską parašė apie pirmąjį Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidentą Algirdą Mykolą Brazauską, prof. Vytautą Landsbergį, moteris…
Išsamiau – penktadienio „Gimtojo…“ numeryje
Šimtai tūkstančių Lietuvos komunistų, TSKP-LKP narių, metų metus buvo dori lietuviai. Maskvos akimis žvelgiant, jie buvo patikimi įgaliotiniai, įpareigoti neleisti abejoti TSRS imperijos sąranga ir integracija. Kad neįvyko dekomunizacijos procesas 1990 metais Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę,- pavėluota šių dienų problema. Aukštas pareigas ėję komunistai lyg šiol nepasmerkti ir tai yra didžiulė klaida, nes partizanų, laisvės kovų dalyvių, tremtinių, nekaltai represuoti ir net jų vaikai, artimieji ne tik po karo, bet ir per visus tuos 50 sovietų okupacijos metus niekada negalėjo užimti atsakingų pareigų, įgyti norimo išsilavinimo, laisvai keliauti, dirbti pedagoginio ir kultūrinio darbo, mokytis dvasinėse mokyklose ir net buvo nepageidaujami savo namuose. Daugelis net po Stalino mirties privalėjo… Skaityti daugiau »