Išties, prekė išskirtinė. Maža to, tądien vienetinė. Taip, ūkininkas Rimas Statkevičius į turgų teatvežė vieną spudulą šiaudų ir prašė už jį viso lapo 50 centų. „Anoks čia „biznis“, nepragyvensi, bet jei paliksi žiemai, pelės sugrauš ir virvutes, ir pačius šiaudus“, – sakė R. Statkevičius, rajone žinomas braškių augintojas.
Šiaudų jam prireikia pavasarį braškėms užkloti. Kiek liko – žada parduoti. „Tai – žmonos idėja, – sako pašnekovas ir tęsia: – Šiaudai yra puikus pakratas: ir šuniui paberti, ir aviai ar „paukščiokui…“ Tik braškių jais jau nepataria kloti, laikas nebe tas. Dabar jas žiemai reikia ruošti, o nuo šalčių verta agroplėvele apdengti – taip daro pats, taip pataria ir kitiems.
R. Statkevičius teigia pasimokęs iš savo klaidų – bene 2014-aisiais kankino besniegė žiemai, tuomet iššalo dideli plotai jo braškynų. Nuo to laiko kasmet ūkininkas savo uogienojus apdengia – o jų net apie 1,2 ha. Tiesa, senesnius krūmelius palieka žiemoti „plikus“. Sako, neverta dangstyti. Pavasarį sušilus daigus atidengia, o tuos plotelius, kurių derlių nori paankstini, laiko apdengtą tol, kol pradeda žydėti.
Nors už spudulą šiaudų ponas Rimas tenorėjo pusės euro, sulaukė net pagrūmojimo. „Aprėkė moteriškė, kad brangiai prašau“, – nusistebėjo pašnekovas.
Kodėl gi vienintelį atvežė? „Tai pagal užsakymą. Vežioti neapsimoka, kliuvinys man ir „biznio“ čia nepadarysi“, – sakė ūkininkas, ketvirtadienio turguje prekiavęs bulvėmis. O jų iš 10 arų sklypo prikasa įvairių veislių: ir visiems žinomų „Vineta“ bei „Laura“, ir vadinamųjų „pilkųjų“, ir senųjų veislių, kurių pavadinimų niekas nebepasakys. „Gali būti „Vilija“, – spėliojo pats.
Jurgita Narkevičienė
