Žygeivių susirinko kaip niekada gausiai – net 62. Nors, pasak kriaunietės Vitos Mačiulienės, anksčiau tokie žygiai užtrukdavę iki vėlumos, šįkart spėta į Jūžintus grįžti prieš sutemstant. Kartu su muziejininku Gyčiu Gruzdu iš Kriaunų muziejaus keliauta prie Dauliūnų piliakalnio, vadinamo Ožnugariu, aplankyta pelkėtoji Plynbala su neturinčiu pavadinimo ežeriuku, Skeirių pilkapynai, Bedugnio ežeriukas. Beveik prie kiekvieno žygio objekto pasakotos legendos.
Paklaustas, kaip šie žygiai susiję su Vėlinėmis, Kriaunų muziejininkas G. Gruzdas patvirtino, kad keliaujama į tas vietas, kurios susijusios su žūtimis, praeitimi – lankomi pilkapiai, senkapiai, šiaip kapinės. Ir tą sekmadienį vietose, kurios žymi tragiškas mirtis, buvo uždegtos žvakutės, giedotos giesmės. Žygyje dalyvavo žygeiviai iš Panevėžio, Rokiškio J. Tūbelio progimnazijos, Kupiškio rajono Alizavos pagrindinės mokyklos. Būta žygeivių ir iš Zarasų rajono. Jauniausia dalyvė – 5-erių metų mergaitė.
Obelių socialinių paslaugų namų kultūrinės veiklos organizatorė Vita Mačiulienė pasidalijo įspūdžiais apie Vėlinių žygį: „Kiekvienas toks žygis atveria vis naujus potyrius, įgauname kitokio supratimo, patirčių. Kiekvieną kartą iš tokių žygių pasisemiu gerų emocijų, susipažįstu su naujais žmonėmis. Į juos visada renkasi įdomūs žmonės, kurie domisi savo krašto praeitimi, istorija. Žygiai padeda sužinoti daug įdomių dalykų apie aplinkinių vietovių praeitį. Sužinojau ir apie savo gimines. Atrodo, kad visada žygiams kažkas iš aukščiau parenka gerą orą. Ir dabar švietė saulė.“
Įdomus renginys, bet kiek jis tūriningas ir vertingas iš rašinėlio sunku pasakyti. Tie neva pilka[piai, senkapiai(kažkada teko domėtis šeimos istorija ir buvusiais kapais domėtis, jų ieškoti) , arba tie ežerėliai nelabai žinomi net vietiniams. Įdomu būtų paskaityti ką tie gidai kelionėje kalbėjo?