„Aš manyčiau, kad iki pavasario sesijos pabaigos – bent jau tikslas būtų toks, kad iki pavasario sesijos pabaigos – mes suformuluotą siūlymą galėtume registruoti“, – po susitikimo su prezidentu žurnalistams sakė Seimo vadovė. Trečiadienį vykusiame susitikime ji su prezidentu kaip tik ir aptarė klausimus dėl tiesioginių merų rinkimų.
Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kad tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, Seime išsiskyrė nuomonės, kaip siekiant išlaikyti tiesioginius merų rinkimus, keisti Konstituciją ir apibrėžti jo įgaliojimus.
Į tai reaguodama Seimo vadovė siūlo kompromisinį Konstitucijos pataisos variantą – Konstituciją keisti minimaliai, o visus kitus klausimus sureguliuoti įstatymu.
„Šiandien pristačiau situaciją, kad dabar svarstome galimybę Konstituciją keisti itin lakonišku keliu – pakeisti minimaliai, tiesiog įrašant mero instituciją į Konstitucijos straipsnį ir paliekant diskusiją dėl mero santykio su taryba įstatymų reguliavimui“, – žurnalistams Prezidentūros prieigose sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Siekiant išlaikyti galimybę gyventojams ir toliau merus rinkti tiesioginiuose rinkimuose, visi parlamentarai, kurie susiginčijo, kaip turėtų būti apibrėžti tiesiogiai renkamo mero įgaliojimai, turės šiek tiek nusileisti“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad pagrindinio šalies įstatymo keitimo poreikis atsirado po to, kai balandžio 19 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui. Dėl šio klausimo į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, taip pat kreipimąsi pasirašė keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“. Šis nutarimas įsigalios 2023 m. gegužės 3 d., o tai reiškia, kad šiuo metu pareigas einantys merai galės vykdyti savo įgaliojimus iki kadencijos pabaigos.
Reaguodama į KT sprendimą, Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen tuomet inicijavo Seimo frakcijų seniūnų susitikimą, kuriame parlamentarams pavyko rasti sutarimą dėl Konstitucijos 119 straipsnio keitimo, siekiant išsaugoti tiesioginių merų rinkimų tvarką. Seimo pirmininkė tuomet teigė, kad atitinkamos pataisos pateikimo ji tikisi jau šioje pavasario sesijoje ir optimistiškai įvertino galimybę surinkti 94 būtinus palaikymo balsus.
Tačiau jau antrajame frakcijų seniūnų susitikime, kuriame buvo toliau aptarinėjamas tiesioginių merų rinkimų tvarkos reglamentavimas, išsiskyrė parlamentarų nuomonės, siekiant apibrėžti tiesiogiai renkamo mero įgaliojimus. Seimo pirmininkė ir konservatoriai siūlė merą laikyti vykdomosios valdžios atstovu savivaldoje, o Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija, kurios siūlymą iš esmės palaikė valdančioji Laisvės frakcija, Mišri Seimo narių grupė bei opoziciniai „valstiečiai“, siūlė merą laikyti tarybos vadovu, taip iš esmės paliekant galioti dabar veikiantį modelį.
