– Kaip, pagal kokius kriterijus formuojamas arba, tiksliau, šiemet suformuotas festivalio repertuaras? Ar tiesiog kas teatrams patogiau, ką jie pasiūlo, ar Rokiškis reiškia kokių pageidavimų? O gal niekas tų mūsų norų nebepaiso?
– Kviečiami visi valstybiniai teatrai. Ir tik tada nevalstybiniai. Mes prašom naujausių premjerų, o jie įsivertina ir veža tai, ką gali. Niuansų daug. Tai ir data, ir aktorių užimtumas, spektaklio savikaina, techninės galimybės ir dar daug visko. O Rokiškis visada reiškia pageidavimus. Vos tik pasibaigus vienam festivaliui dairomės, ką norime pamatyti kitame. Todėl stengiamės ir patys daug pamatyti, kad susidarytume nuomones iš anksto.
– O kokių konkrečių pageidavimų teatrams organizatoriai jau turėjo pasibaigus pernykščiam festivaliui? Pernai žiūrovai skundėsi, kad repertuaras neatitiko lūkesčių.
– Prašome negalvoti, kad jei namie jie renka pilnas sales, tai bus lygiai taip pat ir pas mus. Būna, kai neapsisprendžia, ką vežti, ir siūlo du spektaklius. Tada jau analizuojam ir priimam sprendimą kartu.
Mes prašom naujausių premjerų, o jie įsivertina ir veža tai, ką gali. Niuansų daug.
– Ar organizatoriai pastaraisiais metais bandė kviest suvaidinti Rokiškyje spektaklius, pastatytus Jono Vaitkaus, Jokūbo Brazio, Adomo Juškos, Gintaro Varno? Jei nebandė, tai kodėl, jei bandė – ar atsisakė? Publika mūsų mieste reikli, šios pavardės teatru besidomintiems žinomos, jų spektaklių laukiama.
– Susitarimai buvo dėl Jokūbo Brazio spektaklio. Mūsų scenoje pritrūko 1 metro pločio, kad scenografija tilptų ir atitiktų visus saugumo reikalavimus. Technikų komanda atvyko iš Klaipėdos, dėliojo, sprendė, bet… Tad tenka susitaikyti, nors ir nenorime, kad ne viską galima parodyti Rokiškio kultūros centro scenoje. Adomo Juškos kurtas spektaklis „Vakarų krantinė“ irgi netelpa Rokiškyje. Vilniaus senasis teatras spektaklio „Tėtis“ (rež. Jonas Vaitkus) nematė galimybės atvežti.
– Bet dėl J. Brazio Klaipėdos dramos teatre pastatyto spektaklio netilpimo… ta istorija tokia pat buvo ir pernai – važiavo, matavo, netilpo?
– Šiemet nebevažiavo, nes nauji pastatymai tiesiog dar didesni. Tai „Vakarų krantinė“ ir „Fragmentai“.
– Labai daug šiemet šokio spektaklių, miuziklas irgi. Gal ateityje ketinama keisti koncepciją – bus profesionalių šokio teatrų festivalis Rokiškyje? Kaitai, nebūtinai šokio ar muzikos kryptimi, keičiant pavadinimą, galbūt irgi laikas?
– Ne pirmi metai repertuare daugiau negu vienas šokio spektaklis. Tad plano būti šokio teatrų festivaliu nėra. Ir miuziklas ne pirmą sykį. Mums smagu, kad žiūrovams galime pasiūlyti žanrų įvairovę.
– Žiūrovai jau matė, kad miuziklą atveš Alytaus teatras. Ir stebėjosi – kaip čia taip? Bet tikriausiai ne visi žino, kad Alytaus teatras vienas iš nedaugelio ne didmiesčių teatrų, kuris lyg ir turi profesionalaus vardą? Plačiau apie tai, kodėl pirmą kartą kvietėte Alytaus teatrą?
– Taip, Alytaus miesto teatras – vienas iš profesionalių Lietuvos teatrų, veikiantis Alytuje. Teatras gyvuoja nuo 1988 metų. Trupėje dirba 12 aktorių ir 3 režisieriai. Jų muzikinis spektaklis „Baltaragio malūnas“ – naujausias teatro pastatymas. Spektaklį režisuoja Milda Emilija Mičiulytė, jaunosios kartos režisierė, Lietuvos teatro ir muzikos akademijoje studijavusi Eimunto Nekrošiaus vadovaujamame režisierių kurse. Miuziklo kompozitorius – Martynas Bialobžeskis, choreografas – Marius Pinigis. Tikrai žinomos pavardės. Ir klasikinė Kazio Borutos „Baltaragio malūno“ istorija visiems žinoma. Todėl tikimės sulaukti žiūrovų dėmesio, nes atsiliepimai apie spektaklį – puikūs.
Daugiau penktadienio „Gimtajame…“
