15min.lt nuotr.

„Įstatymo rengimą paskatino siekis pašalinti ir pakeisti su totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimu siejamus viešuosius objektus, kurie bet kokia forma įamžina ar atvaizduoja simbolius, informaciją, asmenis, kurie aktyviai veikė ar veikia okupacinėse politinėse, karinėse, represinėse struktūrose, organizacijas, įvykius ar datas, susijusius su totalitariniais, autoritariniais režimais ir jų ideologijomis, tokių režimų propagavimu, jų vykdyta ar vykdoma karine agresija kitos valstybės atžvilgiu, okupacijomis ir represijomis“, – teigiama įstatymo Aiškinamajame rašte.

Nurodoma, kad Lietuvoje vis dar yra paminklų, skulptūrų, obeliskų, memorialinių lentų ir kitų atminimui įamžinti skirtų objektų, taip pat gatvių, aikščių, parkų, skverų bei kitų visuomeninės paskirties erdvių, kurių pavadinimai sietini su totalitariniais ir autoritariniais režimais ir jų ideologijomis.

„Tokie ideologiniu turiniu pripildyti viešieji objektai primena apie Lietuvos valstybingumo nutrūkimą, kurį sąlygojo 1940–1941 metų pirmoji sovietinė okupacija, 1941–1944 metų nacistinė okupacija ir 1944–1990 metų antroji sovietinė okupacija, pasakoja Lietuvos piliečius klaidinančią, totalitarinių ar autoritarinių režimų ir jų ideologijų iškreiptą istoriją ir įgyvendina šių režimų istorijos politikos užsienio valstybėse tikslus, yra naudojami kaip propagandos sklaidos priemonės, provokacijų vietos“, – pažymima Aiškinamajame rašte.

Šiuo įstatymo projektu taip pat siekiama užkirsti kelią naujų viešųjų objektų, sietinų su totalitariniais, autoritariniais režimais, atsiradimui.

„Įstatymo projektas sudarys prielaidas ir leis didinti žinojimą apie totalitarinius bei autoritarinius režimus ir jų ideologijas, okupacijų laikotarpiais vykdytus nusikaltimus bei leis stiprinti žinias ir įgūdžius, didinančius visuomenės atsparumą dezinformacijai ir propagandai“, – akcentuojama rašte.

Įstatymo projekte nurodoma, kad viešasis objektas pakeičiamas, jeigu jo sudedamąją dalį, savybes ar pavadinimą, neatitinkančius įstatymo reikalavimų, galima pašalinti nepažeidžiant objekto paskirties ir naudojimo tikslo. Kitais atvejais viešasis objektas pašalinamas.

Valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už viešąjį objektą, turėtų suorganizuoti viešojo objekto pašalinimą ne vėliau nei per 3 mėnesius nuo sprendimo gavimo dienos.

Pakeitimo ir pašalinimo nuostatos netaikomos viešiesiems objektams, kurie eksponuojami vykdant muziejų, archyvų, bibliotekų veiklą, naudojami vykdant visuomenės informavimą apie totalitarinius ir autoritarinius režimus ir jų propaguojamas ideologijas, istorinius ir dabarties įvykius, jų pasekmes. Taip pat pašalinimas netaikomas ir objektams,  naudojamiems švietimo, mokslo, profesionalaus meno, kolekcionavimo tikslais.

Planuojama, kad įstatymas galėtų įsigalioti dar šių metų lapkričio 1 d.

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: