Pažintis ir bendravimas su Gintaru Karosu, gyvenančiu Bostone (JAV), įnešė dar vieną nežinomą asmenybės pavyzdį. Tai aktyvi, veržli, patriotizmą ir meilę Tėvynei skleidžianti asmenybė.
Gintaras Karosas sovietinės okupacijos laikmečiu, septintajame–aštuntajame dešimtmečiais, pasauliui liudijo Lietuvos okupaciją. Gyvendamas JAV, dar būdamas jaunuolis aktyvia veikla ir didžiulėmis pastangomis siekė, kad „geležinė uždanga“ ne tik prasiskleistų, bet ir sugriūtų.
Apsilankius Gintaro Karoso bute Vilniuje, nustebino eksponatų gausybė, primenanti muziejaus erdves. Dokumentai ir fotografijos, tautine simbolika ir įvairiais užrašais papuošti lipdukai, suvenyrai, knygos, lankstinukai užima beveik visą butą. Svarbiausias ir išsiskiriantis kūrinys – tai Vyčio simbolis, skirtingais kūrybos akcentais matomas buto erdvėse. Simbolis, kelis dešimtmečius tobulintas kūrėjo Gintaro Karoso, – veržlus ir energingai šuoliuojantis. Toks Vyčio simbolis šiandien puikuojasi ant traukinių vagonų, automobilių, tarsi pabrėždamas kiekvieno šio Vyčio turėtojo pagarbą ir asmeninį ryšį su Lietuvos istorija.
Gintaras Karosas gimė pokariu perkeltųjų stovykloje Vokietijoje. Gyvendamas JAV, jau būdamas dvidešimties metų įsitraukė į politinę veiklą, net buvo išrinktas delegatu (rinkiku) prezidento Ričardo Niksono rinkiminėje kampanijoje. Tačiau lietuviškos šaknys, lankymasis šeštadieninėse mokyklose, veikla Skautų draugijoje traukė jaunuolį ieškoti bendraminčių tautiečių. Juos suradęs, tapdavo artima „savos“ kompanijos siela. Dar 1971 m. suorganizavo „Lietuvišką ekspresą“ ir per 80 dienų su bendraminčiais nuvažiavo 15 tūkst. mylių, lankydamas lietuvių kolonijas Amerikoje ir Kanadoje. Auklėdamas tautiečius lietuvybės dvasia, skleidė švietimo poreikį, uždegdamas noru prisiminti šaknis, lietuvybę.
Sugrįžus į Bostoną, neapleido mintis, kaip apjungti nutolusias lietuvių bendruomenes (tada dar nebuvo virtualios erdvės bendrauti). Gintaro Karoso namuose Bostone įkuriamas Amerikos lietuvių sąjungos informacinis centras, išleisti pirmieji žurnalo „Lietuvių jaunimas“ numeriai. Kaip pasakojo Gintaras Karosas, jau tada jaunimui reikėjo „stiprių“ simbolių – Vyčio ir Geležinio vilko. Gintaro iniciatyva išspausdinti šiame leidinyje Vytis ir Geležinis vilkas buvo kitokie – aktyvūs, energingi, veržlūs. Tokie buvo ir Gintaro bendražygiai.
1976 metais Bostone gimė Gintaro Karoso įmonė „Baltic Enterprises“. Kompanijos tikslas buvo sutelkti lietuvių taikomosios dailės meistrus, knygų leidėjus, plokštelių gamintojus. Firmos vadovas išliko toks pat energingas, kuriantis, keliaujantis, ieškantis, leidybos rūpesčiai, daugybė apkeliautų parodų. Jo įmonės stendas visada būdavo ryškiausias ir geriausiai matomas didžiulėse parodų erdvėse. Čia susitikdavo bendraminčiai, tautiečiai, užsimegzdavo pokalbiai, naujos pažintys. Didžiulės apimties veikla davė rezultatų. Tautiečiai pradėjo pažinti vienas kitą iš pateiktos simbolikos, o gausybė pagamintos produkcijos paskatino 1979 metais išleisti spalvingą katalogą „Lithuanian Heritage“. Svarbiausia, G. Karoso pagaminti užrašai nešė žinią pasauliui apie sovietų okupuotą ir pavergtą Lietuvą.
Rankose laikau Gintaro sukurtą lipduką, kuriame pavaizduota kalnuota vietovė, nedidelis namelis ir užrašas anglų kalba „Slidinėk Lietuvoje“. Kaip paaiškino šio užrašo kūrėjas – pamatę tokį „lipduką“ žmonės kreipdavosi į kelionių agentūras su prašymu „paslidinėti šioje šalyje“. Deja, žinia buvo aiški – Lietuva okupuota sovietų. Tokia meninės provokacijos galia. „Įvairiomis išraiškomis stengiausi tada pabrėžti tokią Lietuvos padėtį“, – aiškina Gintaras, rodydamas į raudonos spalvos marškinėlius, sovietmečiu patekusius ir į Lietuvą. Juose pavaizduoti velniai ir užrašas „Velnių sąjunga“. Gintaras Karosas ir jo bendražygiai anksti suprato, kad ženklas veikia stipriau nei žodis, sąmonėje palikdamas gilaus supratimo pėdsaką, ypač kai simbolis ar ženklas gerai apgalvotas. Gintaro Karoso 1972–2002 m. sukurtas Vyčio simbolis veržlus ir tvirtas, kaip ir kiti tautiniais tapę simboliai: Geležinis vilkas ar „Žalgirio“ komandos atributika, kuri sovietmečiu buvo kuriama Gintaro Karoso leidybinėje įmonėje.
Pabrėždamas švietimo galią, simbolių kūrėjas parodo dėlionės fragmentus, iš kurių galima sudėlioti ne tik Lietuvos žemėlapio kontūrus, bet ir jame pamatyti svarbiausias Lietuvos istorijai asmenybes ar vietovių vaizdus. Kartu su dėlione pateikiama ir knygelė, kurioje galima susipažinti su asmenybėmis ar vietovių aprašymais. Nemokantiems lietuviškai, išleidžiama knygelė anglų kalba.
JAV prezidentų Ronaldo Reigano ir Džordžo Bušo nuotraukos, kuriose jie įamžinti su rankose laikomu užrašu „I Love Lithuanians“, tapo ženklu, bylojančiu apie politinę paramą Lietuvių bendruomenei.
Atgimimo laikmečiu Gintaro Karoso sukurtais tautiniais simboliais pasipuošė mitinguojančių miestų ir miestelių aikštės, o simbolių autorius dar ne vienus Nepriklausomos Lietuvos metus aktyviai darbavosi rinkdamas paramą, globodamas į JAV atvykusius tautiečius ar išlikdamas veržlus, kaip ir jo sukurtasis Vytis, įvairių idėjų vedamas keliavo iš Amerikos į Lietuvą ir atgal.
Tačiau šiandien Gintaras Karosas labai reikalingas Lietuvai. Tai liudija ir didelio atgarsio sulaukusi jo paroda „Vytis – Lietuvos ir lietuvių“. Kaip teigia vienas iš šios parodos kuratorių, Vyčio paramos fondo vadovas Vilius Kavaliauskas, ši paroda turi turėti tęstinumą, ji turi keliauti per Lietuvą ir lietuvių bendruomenes išeivijoje. Gintaro Karoso sukurto Vyčio istorija bus paliudyta ir Rokiškio krašte.
P. S. Tekste panaudota parodos „Vytis – Lietuvos ir lietuvių“ lankstinuke pateikta medžiaga.
Parengė Valius KAZLAUSKAS
