Pati nuostabiausia ir gražiausia knyga yra žmogaus gyvenimas. Mes užvertėme dar vieną savo gyvenimo knygos lapą. Bet ne paprastą lapą, o su aukso pakraštėliais. Tai mūsų mokyklos baigimo auksinis 50-ies metų jubiliejus.
Jau penkiasdešimt metų nuplukdė skaidrus upelis nuo tos džiaugsmingu jauduliu paženklintos dienos, kai 1966 m. XVIII abiturientų laida baigė Obelių vidurinę mokyklą. O šių metų rugpjūtis – ypatingas mėnuo, nes abiturientai rinkosi į iškilią šventę prie Obelių vidurinės mokyklos. Atskubėjo pasidžiaugti ir pasidalinti šiltais prisiminimais, gerumu, meile ir laime, kad galime dar susitikti. O laime reikia dalintis, todėl ja dalinomės visi kartu iš širdies. Nieko nėra amžino – amžina tik meilė. Pagerbėme ir aplankėme kapinėse amžinybėn išėjusius mokytojus ir bendraklasius.
Griežiant dviem smuikams (Rokiškio muzikos mokyklos mokytojai Oksanai Sadauskienei ir jos mokinei), skambėjo kompozitoriaus J. Pachelbel kūrinys „Canon in D“. Aidint šiai iškilmingai muzikai, bendraklasiai žengė pro tautines juostas į jubiliejui papuoštą salę: paženklintą 50-ies metų auksiniu skaičiumi, šilumą ir gėrį skleidžiančiomis žvakutėmis, auksinėmis rožėmis papuoštomis servetėlėmis ir baltomis rudens gėlių puokštėmis, primenančiomis pasidabruotų mūsų visų smilkinių išmintį.
Buvo malonu ir gera susitikti visų mūsų gerbiamą ir mylimą klasės Auklėtoją ErminąKesylienę, kuri švyti tolerancijos, išminties, gerumo, ramybės šviesa. Ji pasidalino prisiminimais apie kiekvieną iš mūsų. Mokytojos darbas buvo veikla, gyvenimo būdas, laisvalaikis ir hobis. Ji – visų kartų Mokytoja iš didžiosios raidės. Gerbiamai Mokytojai ir visiems bendraklasiams skambėjo smuikininkių atliekamas kūrinys A. Bocelli „Vivo per lei“.
Mūsų abiturientų laida ne paprasta, o išskirtinė. Visi išaugome dori, protingi, draugiški, ypač linksmi. Tarp mūsų yra net penki medikai (Aldona Kišūnaitė-Stančaitienė, Nijolė Kaušpadaitė-Venclauskienė, Marija Slapšinskaitė-Kulienė ir kt.), penki pedagogai (Elena Burakovaitė-Miteniova, Alma Skvarnavičiūtė-Mažeikienė, Janina Leikutė-Danienė ir kt.), verslinkai, ūkininkas, technologai. Smagu, jog trys bendraklasės (Aldona Čirputė-Mikalkėnienė, Alma Skvarnavičiūtė-Mažeikienė, bei Valerija Šeškutė-Kepenienė) puoselėja mūsų Obelių kraštą ir išliko jame gyventi, kaip tikros Aukštaitijos patriotės. Mūsų klasėje mokėsi ir Zenonas Kulys – pasididžiavimas ne tik mūsų mokyklos ir Obelių miestelio, bet ir visos Lietuvos. Jis yra aukšto rango karininkas, technikos mokslų daktaras ir pirmasis Lietuvos karo akademijos rektorius, generolas. Zenonas vedęs mūsų bendraklasę gražuolę Mariją Slapšinskaitę.
Buvo gera susitikti, bendravom, juokavom, šokom ir dainavom iki paryčių. Klasė draugiška, šilta, šeimyniška, miela, nostalgiški jausmai sieja mus iki šiandien. Buvo sunku išsiskirti. Liko viltis susitikti vėl ir vėl… Išsiskyrėme viltingų susitikimų laukimu.
Šventės organizatorės – vilnietės Janina Leikutė-Danienė, Janina Markevičiūtė-Strackienė, Ada Baranauskaitė-Bagdonienė, Danutė Pitrėnaitė-Čibirkienė.
Obeliu.
o kokios čia mokyklos?