Obelių Laisvės kovų istorijos muziejaus archyvo nuotr.

Saulėtą ir ramų šeštadienio rytą didžiulė  kolona automobilių, pajudėjusi Latvijos link, sustojo Sventės mietelyje, šalia bažnyčios šventoriaus. Įsiliejusi į didžiulį bendraminčių latvių būrį iškilminga kolona  patraukė į bažnyčią, kurioje buvo aukojamos šv. Mišios už 1918 m.  žuvusius Lietuvos ir Latvijos karius savanorius. Gausiame dalyvių būryje išsiskyrė Rokiškio krašto jaunųjų šaulių, karių savanorių gretos, jaunimas, pasipuošęs tautiniais drabužiais, lietuvių, latvių gausios saviveiklininkų gretos, nuo kurių atsiskyręs tremtinių choro „Vėtrungė“ kolektyvas, „užėmė“ choro vietą ir kartu su dvasininkais  giesmėmis užpildė bažnyčios erdves. Taip prasidėjo istorinis  renginys „Lietuva–Latvija 100“, kuriame kartu dalyvavo apie du šimtus lietuvių ir latvių didvyriškos istorijos mylėtojų.

Renginio programa buvo intensyvi ir turininga, bendraminčių ir rėmėjų dėka ji sutelkė lietuvius ir latvius į bendrą būrį. Daugelis dalyvavusiųjų pirmą kartą atidavė pagarbą ir tylos minute  Latvijos žemėje pagerbė čia palaidotų 1919–1920 m. žuvusių Lietuvos karių atminimą. Nuo vaizdingos pakrantės kartu gėrėjomės Dauguvos upe šalia Aronės kaimo, iš kur 1919 m. spalio 2 d. buvo išvyti bolševikai. Prisimindami Lietuvos ir Latvijos karių žygdarbius į Dauguvos upę, kariai savanoriai nuleido nupintus ąžuolų vainikus, papuoštus tautine simbolika. Šioje vietoje skambėjo dainos, prisimintas šimtmetį menantis mūsų tautų istorijos kelias.

Ąžuolų vainikais, atminimo žvakutėmis bei gėlėmis buvo papuoštos karių savanorių palaidojimo vietos Sventės, Červonkos (Sartenės) katalikiškose kapinėse. Šioje vietoje prie didingo paminklo įvyko pagrindinis minėjimo renginys, kuriame karių atminimą pagerbė Rokiškio ir Ilukstės rajonų vadovai, Neretos, Subatės, Ėglainės, Ilukstės ir Sventės seniūnijos bendruomenės. Gausiame dalyvių būryje jau netruko pastebėti latvių bendraminčių būrelius, bendraujančius lietuviškai. Tai mūsų istorijos dalis – lietuviai, gyvenantys Latvijos Respublikoje, įvairiomis aplinkybėmis įleidę į šią žemę savo šaknis. Daugelio jų atmintyje – tėvelių ar asmeniniai pokario tremties prisiminimai. Pagarbą jiems parodėme Ėglainėje, visi gausiu būriu susirinkę seniūnijos  namuose. Prie vaišėmis nukrautų stalų turėjome galimybę pabendrauti, pažinti čia gyvenančius savo likimo brolius bei latvius, su kuriais mus sieja bendra istorija.

Obelių Laisvės kovų istorijos muziejaus archyvo nuotr.

Susirinkę kantriausieji  liko sužavėti bendra lietuvių ir latvių menine programa, skambėjo bendros dainos, šokiai, o išsiskirstyti niekas neskubėjo.

Renginio organizatoriai dėkoja prisidėjusiesiems prie šio projekto: kultūros darbuotojai Vidai Burakovienei, „Vėtrugės“ choro vadovei Jurgitai Raugienei, Subatės, Ilukstės, Sventes, Eglainės, Neretos seniūnijų vadovams, Subatės klebonui Andris Skadinis, Daugpilio lietuvių bendruomenei „Rūta“, Ilukstės ir Daugpilio rajonų savivaldybių vadovams, Seimo nariui Jonui Jaručiui, visiems, prisidėjusiems, kad renginys „Lietuva-Latvija 100“ taptų pamatiniu ir jungiančiu Rokiškio kraštą ir mums artimą Latvijos dalį, kad kartu ne tik geriau pažintume vienas kitą, bet ir džiaugtumės galimybe ir toliau paminėti Lietuvos bei Latvijos Nepriklausomybės paskelbimo šimtmečio jubiliejų kitais 2018 metais.

1919–1920 m. Lietuvos savanorių karių kapų Rokiškio rajono bendrijos narių vardu

 pirmininkė Rimantė Norvaišienė

 

 

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: