– Kokia buvo pradinė kavinės vizija? Kaip ji keitėsi per darbo metus?
– Pirminė idėja buvo atidaryti jaukią, mažytę kavinukę, kurioje klientus džiugintume kava ir pačių gamintais konditerijos gaminiais, įvairiais desertais, tortais. „Pupelė“ ir tapo vieta, kurioje mielai laiką leisdavo miestiečiai ir Rokiškio svečiai. Vėliau pastebėjome klientų poreikį pavalgyti dienos pietų, turėjome galimybę, tad pradėjome pietums ruošti sriubas ir salotas. Idėja pasiteisino. Po poros metų atsirado galimybė praplėsti patalpas, tad išgriovėme sieną ir taip atsirado daugiau vietos klientams, nusprendėme pradėti gaminti ir kitus patiekalus. Tuomet padidinome ir darbinę zoną, atsirado didesnė virtuvė. Taip beveik kasmet vis didėjome, lauke pasistatėme terasas, sukūrėme ir įvairesnį meniu. Dirbame visa šeima – padeda vyras, pagelbėja sūnus. Be to, visa „Pupelės“ komanda man yra kaip antra šeima. Papietauti, išgerti kavos užsuka šeimos, Rokiškio krašto svečiai. Džiaugiuosi, kad dauguma lankytojų lieka patenkinti mūsų paslaugomis, gauname daug gražių atsiliepimų, tad leidome sau pasivadinti „šeimos restoranu“.
– Ar atkreipiate dėmesį, kad žmonės domėtųsi ekologija, ekologiškais produktais?
– Mes gaminame kavą, pažymėtą BIO ženklu. Ši kava užauginta ekologiškai, be pesticidų ir herbicidų. Kavos pupelės augintos ypač saugomose plantacijose, kurias remia fondas, dalyvaujantis „Fairtrade“ programoje. Ši programa garantuoja, kad gamintojai ir darbuotojai iš besivystančių šalių nėra išnaudojami. Jie už darbą gauna sąžiningą atlygį ir dirba saugiomis sąlygomis.
Turime ir kombučios – fermentuotos arbatos, vartojamos jau tūkstančius metų. Joje yra ne tik maistingųjų arbatos medžiagų, bet ir sveikatai naudingų probiotikų. Tikriems gurmanams galime pasiūlyti ir biodinamiško vyno. Jis gaminamas iš vynuogių, augintų laikantis biodinaminės vynuogininkystės principų, kai vietoj trąšų naudojami specialūs, griežtai reglamentuoti augaliniai preparatai. Visi darbai vynuogyne atliekami pagal kosminių kūnų kalendorių. Cheminių trąšų, pesticidų, herbicidų ir fungicidų naudojimas draudžiamas.
Nepastebėjome išskirtinio klientų poreikio ekologiškiems produktams, aišku, jei pasiūlome kai ką ypatinga, klientai susidomi.
– „Pupelėje“ galima paragauti netgi jūsų pačių augintų daržovių ir vaisių? Kaip kilo ši idėja?
– Bulves auginame jau trejus metus. Pirmojo karantino metu, kai negalėjome dirbti, pabandėme užsiauginti daržovių, nes negalėjome tiesiog sėdėti ir laukti, kol atsidarysime. Juolab kad savam daržui turėjome puikias sąlygas. Pasistatėme du nedidelius šiltnamius ir pradėjome darbą. Dabar kiekvienais metais užsiauginame ne tik bulvių, bet ir morkų, burokėlių, svogūnų šaltajam sezonui, o vasarą kavinėje naudojame savo augintus pomidorus, agurkus, svogūnų laiškus, krapus, mėtas, melisas, žemuoges, braškes, čiobrelius ir bazilikus. Aišku, kiekiai nėra dideli, palyginti su mūsų poreikiu, tačiau džiaugiamės galėdami nors dalele prisidėti savomis daržovėmis, prieskoniais. Galbūt ateityje plėsime savo sukurtą darželį.
– Ar per šiuos metus dėl įvairių Vyriausybės, Europos Sąjungos ar jūsų pačių sprendimų įvyko pokyčių tvaraus gyvenimo link?
– Pagrindinis pakitimas – draudimas naudoti maisto išsinešimo indelius, kuriuose yra plastiko. Taip pat privalėjome apmokestinti plastiko maišelius. Atsisakėme ir plastikinių šiaudelių, juos pakeitėme daugkartinio naudojimo metaliniais. Draugiškus aplinkai indus maistui išsinešti pradėjome naudoti gerokai anksčiau, kai tik atsirado jų įvairovė ir galimybė jų įsigyti.
– Bene viena didžiausių naujovių – būtinybė atsisakyti plastiko. Kokias alternatyvas pasirinkote jūs?
– Stebime tiekėjų pasiūlymus ir renkamės kuo draugiškesnius aplinkai indus, pagamintus iš perdirbtų įvairių žaliavų. Tai indai iš augalų, pagaminti naudojant atsinaujinančias, mažesnį anglies dioksido kiekį turinčias ir perdirbtas medžiagas. Visi produktai gali būti kompostuojami su maisto atliekomis. Šiuo metu naudojame cukranendrių išspaudų ir kukurūzų krakmolo gaminius, šiek tiek likę popierinių indų išsinešti. Tiesa, visos šios alternatyvos gerokai brangesnės. Pastebėjau, kad dažnas restoranas dar ir antkainį jiems užsideda. Visgi mes pasirinkome neužkrauti klientui visos indo kainos, todėl dalį jos padengiame patys. Skatiname atsisakyti puodelių išsinešti kavai ar arbatai. Džiaugiuosi, kad nemažai klientų atsineša savo termopuodelį – kava išsinešti jiems 10 proc. pigesnė.
– Tavo nuomone, ko dar reikia švaresnio pasaulio ateičiai užtikrinti?
– Stengiuosi rinktis draugiškesnius aplinkai produktus ir mažinti vartojimą, turbūt kaip ir dauguma rūšiuojame atliekas, kompostuojame, ką galime.
Kalbant iš kavinės perspektyvos, būtų puiku, jei tiekėjai, prekybos centrai pasiūlytų nerūšinių daržovių, vaisių, t. y. prastesnės prekinės išvaizdos, tokių, kurių nerasime nusipirkti. Aišku, jų ir kaina turėtų būti šiek tiek mažesnė. Manau, tikrai pasiteisintų, klientai pirktų ir prastesnės išvaizdos, juk maistinės savybės nenukenčia.
Labai liūdina, kad tiekėjai naudoja tiek daug plastiko pakuočių. Mes rūšiuojame, tačiau jų kiekiai nemaži ir dažnai pagalvoju, kad vieną ar kitą produktą tikrai galima buvo supakuoti kitaip, visai nepakuoti ar sunaudoti kur kas mažiau plastiko.
Restorano atliekas priduodame įmonei, tvarkančiai šalutinius gyvūninius produktus.
Kitas logiškas žingsnis – atsisakyti dar daugiau plastiko, naudotą aliejų atiduoti perdirbti, rinktis vandenį taupančias profesionalias indaploves, ir, žinoma, – ekologiškas valymo priemones.
Sekame informaciją ir, jei tik pasirodo kokia nors alternatyva teršiančiam aplinką produktui, būtinai pabandome.
Projektą iš dalies remia:
„Eko Rokiškis – mums ir vaikams“ – 12 000 EUR
