Dalytis su kitais
Rokiškio „Carito“ vadovė Dangira Šatienė kartu su bendraminčiais nuolat kviečia aukoti vargstantiems, atverti širdis jaučiantiems stygių. „Mūsų parapija kviečia labiau pripildyti širdis, o ne stalą maistu. Ne visi supranta, kas yra pasninkas – kai jo laikaisi ir tą maisto dalį, kurios nesuvalgei, nuo kurios susilaikei, gali paaukoti, taip vyksta dalinimasis. Aišku, žmonėms nenurodysi kažko nevalgyti ir tą dalį skirti vargstantiems, tačiau prisiminkime, kad Kūčių tradicija – susibūrimas, pasibuvimas su artimaisiais, todėl kviečiame pajusti artimo meilę, atjautą, o ne užgožti viską maistu“, – sakė D. Šatienė.
Sukrunta aukotojai
Dabar vyksta „Carito“ akcija „Gerumas mus vienija“, ji skirta paremti vargstančius. „Viską, ką surinkome rudenį, kai dalyvavome „Maisto banko“ akcijoje, išdalinome sunkiai besiverčiančioms šeimoms su seniūnijų pagalba. Prie šios akcijos kviečiame prisidėti ne tik maistu, bet ir pastebint savo kaimynus, artimuosius, kuriems sunkiau, kuriems reikia pagalbos, o ją pas mus gali gauti visuomet – tereikia kreiptis į bet kurį „Carito“ savanorį ir padėsime kuo galėsime, bendromis jėgomis išspręsime sunkumus“, – sakė D. Šatienė ir pridūrė, kad prieš šventes nesulaukiama daugiau besikreipiančiųjų pagalbos, bet aukotojų širdys atsiveria labiau – jie daugiau paaukoja, o vargstančiųjų, kuriems turime padėti, buvo ir bus.
Išmetamo maisto nemažėja
Rajono savivaldybės Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Darutis Krivas sakė, kad rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, išmetamų maisto atliekų nemažėja, todėl plečiamas jų tvarkymo tinklas.
„Visame Rokiškio rajone yra 17 konteinerių, skirtų maisto atliekoms. Jie nelabai gausiai pildomi ištisus metus, todėl ir po švenčių nepastebime didesnio kiekio maisto atliekų. Tikslesnius skaičius, kiek tonų maisto atliekų išmetama, galima pasakyti tik po to, kai jos surenkamos ir iš kitoms atliekoms skirtų konteinerių, nes, būna, žmonės maistą, nebetinkamą vartoti, išmeta į bendrus konteinerius.
Kitais metais planuojama visus Rokiškio miesto individualių namų savininkus aprūpinti atskirais maisto surinkimo konteineriais, numatoma išdalinti 1750 konteinerių. Jie bus 120 l talpos. Ketinama visame rajone prie daugiabučių pastatyti dar 45 konteinerius ir taip išplėsti jų tinklą. Taip pat kiekvienas butas ir namas gaus po kibirėlį maisto atliekoms rinkti. Taip bus paprasčiau išnešti jas ir išmesti tam skirtą konteinerį.
Skaičiuojama, kad žmonės išmeta daug maisto, bet tikrieji skaičiai paaiškės ateityje, kai bus atskiras maisto atliekų surinkimas. Tai – Europos direktyva. Miestuose, kuriuose gyvena daugiau kaip 2000 žmonių, maistas turi būti surenkamas atskirai“, – pasakojo D. Krivas.
Kūčios – išsinešti
Kaipgi Kūčių stalas be 12 patiekalų? Tam, kad jis būtų toks gausus, šeimininkėms reikia paplušėti prie puodų ilgas valandas, tačiau vis populiaresnės tampa šventinės vakarienės išsinešti – tokią paslaugą teikia Rokiškyje dirbanti kavinė „Senas grafas“. Jos šeimininkas Algimantas Šablinskas, šią paslaugą pradėjęs prieš penkerius metus, sakė, kad iš pradžių tai nebuvo paklausu, tačiau bėgant metams šias paslauga susižavėjo ne vienas, todėl kasmet sulaukiama šventines vakarienes užsisakančių žmonių.
„Mes patys pirmieji pradėjome teikti šią paslaugą, tuomet ir televizijos pas mus buvo atvykusios. Prieš penkerius metus netgi siūlėme Kūčias sutikti kavinėje, bet tai nepasiteisino, neatsirado norinčiųjų. Todėl po metų kilo idėja tiekti šventinę vakarienę išsinešti. Idėja buvo spontaniška, greitai ją įgyvendinome, o dabar, matome, klientai patenkinti – sugrįžta su gerais atsiliepimais, iš anksto ir be reklamos rezervuoja vakarienes“, – sakė pašnekovas.
Ne prie puodų, o su artimaisiais
Anot A. Šablinsko, kavinė kasmet stengiasi pasiūlyti ką nors nauja – pernai buvo dzūkiškas Kūčių stalas, šiemet – aukštaitiškas. Meniu numatoma upėtakis, keptas su apelsinais, žuvies kukulaičiai daržovių padaže, skumbrės iešmelis tešloje, silkė su svogūnais garstyčių padaže, silkė su miško grybų užtaisu, aukštaitiška burokėlių mišrainė, keptos daržovės traškiose skarelėse, pupelių salotos su tunu, perlinių kruopų kotletukai, desertas „kūčia“, spanguolių kisielius, kūčiukai.
„Didžiausias šventinės vakarienės užsisakymo privalumas tas, kad su artimaisiais galima iškart sėsti prie šventinio stalo, rūpesčius palikus mums. Svarbiausia, kad atsilaisvina rankos – prieš vakarienę galima bendrauti, puošti eglutę, juk daug tai daro gruodžio 24 d., prieš pat Kūčias. Galų gale, skirti laiko sau, pasipuošti, šventiškai nusiteikti, o ne prie puodų stovėti.
Pastebime, kad, pasinaudoję šia paslauga, daugiau kaip 70 proc. klientų grįžta. Vadinasi, jiems patinka ta maisto įvairovė, mes pateikiame tokius patiekalus, kuriuos jiems įdomu ragauti, galbūt tai net tokia mini degustacija“, – teigė kavinės savininkas.
Neišmeta maisto
Užsisakant šventinę vakarienę išvengiama maisto švaistymo.
„Porcijos nebūna per didelės, svarbu, kad jos būtų ne per mažos ir patiektos estetiškai. Užsisakantieji Kūčių vakarienę žino, kad jiems užteks to maisto paragauti. Nors žmonės į šventes ima žiūrėti kitomis akimis, besaikis vartojimas nedingo.
Manau, mūsų klientai sutaupo ne tik savo laiko, bet ir finansų – kavinėje užsisakytų specifinių patiekalų kitą dieną nebelieka – pagaminame tiek, kad nebelieka ko išmesti, taigi visas maistas, kurį tiekiame Kūčių vakarą suvalgomas vietoj ir į šiukšlių dėžę nekeliauja“, – sakė A. Šablinskas.
Maisto švaistymas: skaičiai, faktai ir Parlamento siūlymai, kaip jį sumažinti
- Apie trečdalio pasaulyje pagaminamo maisto, 1,3 mlrd. t, nesunaudojame arba išmetame. ES maistas yra prarandamas arba iššvaistomas visais maisto tiekimo ir vartojimo grandinės etapais – nuo žemės ūkio produktų gamybos iki namų ūkių vartojimo.
- Su prarandamu arba iššvaistomu maistu susijęs išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sudaro apie 8 proc. visų pasaulyje išmetamų antropogeninės kilmės šiltnamio efektą sukeliančių dujų, taip švaistomi riboti žemės, energijos ir vandens ištekliai. Dėl kiekvieno pagaminto maisto kilogramo į atmosferą išmetama 4,5 kg CO2. 170 mln. tonų CO2 išmetama kasmet dėl gamybos ir maisto atliekų šalinimo.
- 88 mln. t maisto išmetama ES per metus, vienam žmogui tenka 173 kg. Europos Parlamento (EP) statistikos duomenys rodo, kad daugiausia maisto atliekų surenkama Nyderlanduose (541 kg žmogui per metus), Belgijoje (345 kg), Kipre (327), mažiausiai – Slovėnijoje (72), Rumunijoje (76), Maltoje (76). Lietuva – prie mažiau maisto išmetančių šalių, čia vienam žmogui tenka 119 kg maisto atliekų.
- EP pritarė siūlymams, kaip iki 2030 m. maisto atliekas sumažinti perpus: siekiama pašalinti kliūtis maisto dovanojimui bei geriau paaiškinti vartotojams žymų „geriausias iki …“ ir „suvartoti iki …“ skirtumus.
- „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, žmonės ne visada supranta ant maisto produkto užrašytos galiojimo datos, nors 6 iš 10 apklaustųjų teigė visada patikrinantys „Geriausias iki…“ ir „Suvartoti iki…“ žymas. Duomenys rodo, kad „Geriausias iki…“ reikšmę (datą, po kurios maisto produktas vis dar yra tinkamas vartoti, nors gali ir nebebūti pačios geriausios kokybės) supranta mažiau nei pusė (47 proc.) Europos gyventojų, o ženklinimo „Suvartoti iki“ reikšmę (datą, po kurios maisto produktas laikomas nesaugiu) – 40 proc. vartotojų.
- Restoranuose, parduotuvėse, namuose, ūkiuose – maistas yra prarandamas arba išmetamas visoje maisto tiekimo grandinėje. Daugiausia maisto atliekų ES susidaro namų ūkiuose (53 proc.) ir perdirbimo sektoriuje (19 proc.), kiek mažiau – gastronomijos (12 proc.), pirminės gamybos (10 proc.) ir didmeninės prekybos (5 proc.) sektoriuose.
- 793 mln. žmonių pasaulyje kenčia nuo išsekimo dėl prastos mitybos, o daugiau nei 700 mln. žmonių gyvena žemiau skurdo ribos. Dėl to bet koks neatsakingas gamtinių išteklių, skirtų maisto gamybai, naudojimas bei maisto švaistymas turėtų būti morališkai nepriimtinas.
EP inform.
Projektą iš dalies remia:
