Didžiausia kasmetine aplinkos katastrofa pasaulyje
Dalis žmonių, besirūpinančių švaresne ateitimi, Kalėdas vadina „didžiausia kasmetine aplinkos katastrofa pasaulyje“. Nesunku suprasti kodėl, štai BIFFA atliktas tyrimas parodė, kad per Kalėdų laikotarpį į sąvartynus išsiunčiama daugiau nei 100 mln. šiukšlių maišų. O visame pasaulyje švenčių metu pakuočių, vyniojamojo popieriaus, kortelių ir maisto atliekų perteklius padidėja 25–30 proc.
Štai vien Jungtinėje Karalystėje kiekvienais metais kalėdinį metą sunaudojama apie 365 tūkst. popieriaus dovanoms vynioti. Tai lygu apie 50 nukirstų medžių, arba šio popieriaus užtektų devynis kartus apsukti pusiaują. Beje, daugelis tokio popieriaus su blizgučiais ar net metalo priemaišomis, dėl to negalima jo perdirbti. Galite atlikti paprastą eksperimentą: lengvai suglamžykite kalėdinį popierių ir pažiūrėkite, ar jis lieka rutulyje. Jei taip – jį galima perdirbti.
Maža to, visame pasaulyje kasmet išmetama apie 500 t kalėdinių lempučių, apie vieną milijardą kalėdinių sveikinimo kortelių ir iššvaistome apie 250 tūkst. t maisto. Taigi, šį laikotarpį tikrai galima pavadinti didžiausia kasmetine aplinkos katastrofa pasaulyje.
Tikra ar dirbtinė?
Bene didžiausias diskusijas keliantis klausimas: tikrai ar dirbtinė šventinė eglė? Kas geriau?
Netikros eglutės yra plastikinės ir neperdirbamos. Jos dažniausiai gaminamos Kinijoje ir siunčiamos į užsienį. „The Soil Association“ (Dirvožemio asociacija) teigimu, tikros eglutės yra geresnis pasirinkimas aplinkai, nes jos užauga per 10–12 metų. Medžiui augant, jis sukuria buveinę laukinei gamtai, o iš atmosferos surenka anglį.
Maža to, eglutės auga mūsų šalyje, tai padeda sumažinti anglies pėdsaką. Po švenčių geriausia eglutę suskaldyti ir sukūrenti arba tiesiog mulčiuoti.
Jei renkatės netikrą medį, svarbiausia jį ilgai naudoti. „Carbon Trust“ duomenimis, 2 metrų dirbtinio medžio anglies pėdsakas yra apie 40 kg. Tad jūs netikrą eglutę turite panaudoti bent jau 10 kartų, kad ji paliktų mažesnį anglies pėdsaką nei tikras medis. Deja, dauguma dirbtinių eglučių naudojamos vidutiniškai keturis kartus.
Kaip galime sumažinti poveikį aplinkai?
– Naudokite 100 proc. perdirbamą arba biologiškai skaidų vyniojamąjį popierių ir venkite metalinio ar blizgančio popieriaus. Taip pat, galite tą patį popierių panaudoti kelis kartus. Tradiciškai žmonės dovanas vyniodavo į audinį. Galite tai išbandyti ir dovana bus prabangesnė.
– Pasirinkite vietoje užaugintą Kalėdų eglutę, o vėliau ją mulčiuokite arba sudeginkite.
– Stenkitės nepirkti per daug maisto. Parduotuvės atsidarys vos pasibaigus šventėms ar antrąją jų dieną. Maisto švaistymas kenkia ne tik aplinkai, bet ir yra pinigų švaistymas.
– Venkite mažų, vienkartinių dovanų, kurių pilnos parduotuvės. Geriau pasirinkite dovanoti saldumynus, gėrimus ar kažką, kas atneš daugiau naudos.
Akivaizdu, kad Kalėdų poveikis aplinkai yra didžiulis. Turime padaryti viską, ką galime, kad sumažintume į sąvartynus patenkančių atliekų kiekį. Kuo daugiau mūsų pradės tuos pokyčius, tuo daugiau gamintojų įsiklausys ir pradės priimti tvaresnius gamybos ir pakavimo sprendimus.
Dovanų maišelis naudojamas daug kartų
Daivos gėlių salone dirbanti floristė Dominyka Gaškaitė dovanoms pakuoti renkasi natūralius papuošimus ir ekologiškesnį popierių.
„Man labai patinka pakuoti dovanas, dažniausiai renkuosi neperkrautą dovanų pakavimą. Klientai manimi pasitiki ir nereiškia didelių savo pageidavimų, tik pasako, kam dovana skirta, ir viskas. Stengiuosi naudoti natūralius papuošimus ir ekologiškesnį, natūralesnį popierių. Dovanas pakuoju į vienspalvį, minimaliai raštuotą popierių ar natūralų (laikraštinį). Puošiu kenio, gipsofilijos šakomis ir šilkiniu arba šiaudiniu kaspinu. Jei turiu daugiau laiko dovanai pakuoti, sugalvoju ir daug puošimo būdų.
Ne kartą esu mačiusi, kaip kiti dovanas puošia visokiais kalėdiniais burbuliukais, bet man šį pompastika nepatinka, tad viską darau subtiliai ir tvariau. Jei jau kas turi savo norų, kurie man atrodo neskoningi, įsiklausau, nes visų skonis skirtingas, tačiau tokie prašymai reti“, – pasakoja D. Gaškaitė.
Pašnekovė džiaugiasi, jei per Kalėdas gauna ir pačios kažkam kitam dovanotą maišelį.
„Namuose turiu stalčiuką, kur saugau maišelius, kaspinėlius, dėžutes – viską, kad lieka po Kalėdų. Su artimaisiais ir draugais keičiamės dovanomis, esu gavusi ir tą patį maišelį, kurį kadaise pati dovanojau. Tai smagu, nes žinau, kad tas pats maišelis naudojamas daug kartų. Niekada neįsižeidžiu dėl to, kad kai kas pamiršta, kas jame buvo supakuota…“ – juokiasi pašnekovė.
Pasidomėjome, kokias pakavimo priemones, eglutes renkasi kraštietės Anelė Čirūnaitė ir Milda Ramanauskienė.
– Artėjančios šventės verčia pradėti galvoti ne tik apie dovanas, bet ir jų pakavimą. Ką dažniausiai renkatės? Ar atkreipiate dėmesį ir į tvaresnes pakavimo alternatyvas?
Anelė: – Dažniausiai dovanas pakuoju paskutinę minutę, o pastaruosius porą metų dovanos būna vienoje dėžėje ar maiše. Turime tradiciją dovanomis keistis Kūčių vakarą, tai atėjus mano eilei dovanot tiesiog traukiu dovanas iš dėžės ir įteikiu. Beje, dovanų maišelių stengiamės neišmesti, o perdovanoti.
Milda: – Dovanoms pakuoti renkuosi specialiai tam skirtą popierių. Turiu mažų vaikų, stengiamės jiems sukurti šventę, todėl reikia visų blizgučių, spalvų, kaspinų.
– Amžinas klausimas: tikra ar dirbtinė eglutė? Ką renkatės jūs?
Anelė: – Matyt, būtų gerai įsigyti plastikinę eglę ir ją naudoti ne vienerius metus, bet dar neteko puošti dirbtinės… Šiais metais planuojame pjauti pavojingai aukštai išsistiebusią eglę, augančią šalia namo. Manau, viršūnė puikiai tiks mūsų kalėdiniam džiaugsmui.
Milda: – Mes renkamės dirbtinę eglutę. Tokia mums labiausiai tinka gyvenant bute. Būtų kiek per sudėtinga pačiai gyvą eglutę užsinešti į penktą aukštą, po to vėl išnešinėti, o ir dėl kelių savaičių nematau reikalo kirsti gyvą eglutę. Mūsų turima eglė namus puoš jau trečius metus, manau, ji tarnaus dar ne vienus metus, nes pirkau būtent tokią, kokios visuomet ir norėjau, tad nėra reikalo ją keisti.
– Ar nemanote, kad šventės tapo per daug pompastiškos, „plastikinės“?
Anelė: – Nors esu už gamtos išsaugojimą, nešiukšlinu, rūšiuoju atliekas, bet kalėdinei karštinei pasiduodu. Gėda prisipažinti, bet, panorėjusi tam tikros spalvos eglutės žaisliukų, tiesiog nueinu ir nusiperku ne vieną pakuotę. Vis dėlto klausimas privertė susimąstyti. Gal šiemet vietoj žaisliukų reikėtų išsikepti meduolių arba patikrinti puošmenų atsargas rūsyje?
Milda: – Kiekvienais metais, artėjant šventėms, atrodo, kad vyksta kažkokios varžybos, kas papuoš namus gražiau, po kieno eglute bus daugiau dovanų, kas pasidarys gražesnę kalėdinę nuotrauką ir t. t. Visi pradeda vis anksčiau puošti eglutes, atrodo, tai taps nebe taip prasminga, kaip būdavo seniau, kai eglutės puošimo laukdavome taip pat kaip ir pačių švenčių. Visi pamiršo, kad per šventes svarbiausia visai ne dovanos, ne pompastika, o dėmesys ir laikas šeimai bei artimiesiems. Ir visai nesvarbu, ar dirbtinė, ar gyva eglutė namuose papuošta, svarbiausia – kas ja džiaugiasi kartu su tavimi.
Projektą iš dalies remia:
