Šernams ir kiaulėms gresia išnykimas. Medžiokliai rengiasi masinėms šernų skerdynėms, o kiaulių augintojai gyvena kaip ant parako statinės. Nerimo priežastis – žinia, jog Alytaus rajone neaišku nuo ko ėmė gaišti šernai, o netoli Lietuvos sienos, Baltarusijos teritorijoje, kur ši mirtina liga siaučia nuo pernai gegužės, nustatytas naujas afrikinio maro židinys. Ten naikinamos kiaulės, deginamos fermos, masiškai šaudomi ligą platinantys šernai. Kadangi Lietuva nuo Baltarusijos neatitverta tvoromis, užsikrėtę šernai bet kuriuo metu mirtiną virusą gali atnešti ir pas mus.
Šiai ligai plisti palankiausia terpė – didelė šernų ir kiaulių koncentracija. Todėl mūsų šalies medžiotojai sukelti ant kojų – jie šernus turi medžioti ištisus metus, kol iš beveik 100 tūkst. dygliuotųjų liks vos dešimtadalis. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovai sako, jog būtų idealu, jeigu šalyje liktų apie 5 tūkst. šernų – maro grėsmė sumažėtų iki minimumo.
Tokį valdžios uždavinį medžiotojai ir gamtininkai vadina mirties nuosprendžiu šernų populiacijai.
Gamtos žinovai sako, jog tik gamta, o ne medžiotojai ar valdžia gali sureguliuoti šernų populiaciją. Dėl jos gausos esą kalti patys medžiokliai – šernus daug metų šėrė ir globojo, kol jų prisiveisė per daug.
Kol kas nuo Baltarusijos užkrato saugomasi dezinfekcine buferine zona: pasienyje mėtomi repelentai, stabdantys šernų migraciją, ūkininkai priversti išskersti kiaules arba tvartuose įrengti brangiai kainuojančias sanitarijos priemones.
Daugiau – šeštadienio GR.
Aldona Minkevičienė
