Šią savaitę rajone lankėsi grupė Pietų Afrikos ir Izraelio žydų. Mūsų krašte jie ieškojo giminaičių šaknų. Senosiose žydų kapinėse jų laukė netikėtumas: aukšta žolė ir nugriuvusių medžių šakos trukdė prasibrauti prie senutėlaičių paminklų.
Neprižiūrimos kapinės
Po Lietuvą keliaujantys Pietų Afrikos ir Izraelio žydai į Rokiškį užsuko norėdami aplankyti jų giminaičių kapus, sušaudymo vietas, pasivaikščioti gatvėmis, kuriose prieš daugelį metų stovėjo sinagogos, veikė žydų parduotuvės, nedidelės paslaugų įmonės.
„Šiems žmonėms įdomu pamatyti tas vietas, kur gyveno jų proseneliai, kur jie mokėsi, meldėsi, dirbo. Atvykusieji norėtų rasti ir giminaičių kapavietes“, – aiškino grupę lydintis Kauno žydų bendruomenės narys, gidas ir istorikas Chaimas Bargmanas.
Pirmiausia svečiai aplankė senąsias Rokiškio žydų kapines. Sunkoka buvo įskaityti paminklų plokštėse likusius, bet laiko gerokai aptrintus užrašus. Bandydami juos paryškinti, akmenų plokštes svečiai tepė skutimosi putomis, kreida. Jų nuotaika nebuvo pakili: kapinės, kuriose ilsisi jų artimieji, labai apleistos: vaikščioti tarp paminklų trukdė aukšta žolė, nuvirtusių medžių šakos, aplink paminklines plokštes mėtėsi gausybė šiukšlių.
Nerado
„Čia turėtų ilsėtis mano prosenelis iš motinos pusės Elikas Beinortas. Jis gimė ir gyveno Rokiškyje. Net dviejuose senuose dokumentuose perskaičiau, jog jis palaidotas šiame mieste. Tačiau per tokį trumpą laiką nėra vilties rasti jo kapavietę“, – sakė Baris Švarcas.
O štai kitam grupės nariui Chaimui Birgei rūpėjo nuvažiuoti į žydų žudynių vietą netoli Bajorų (Rokiškio kaim. sen.). Mat jo mama Cipa Vainerytė, gimusi ir gyvenusi Rokiškio Kamajų gatvėje, išvengė mirties, o jos visiems giminaičiams laikmetis buvo negailestingas – juos suėmė ir sušaudė.
Nuvykę į holokausto aukų vietą, kurioje 1941 m. rugpjūčio 15-16 d. buvo nužudyti ir užkasti 3 207 žmonės, svečiai atkreipė dėmesį į lordo G.Džanerio stulpą su šešiakampe Dovydo žvaigžde. Šiuo ženklu Lietuvoje paženklintos 175 žydų masinio žudymo vietos.
„Akmeninio stulpelio viršus nudaužtas, žvaigždė suvarpyta šūvių. Nežinia kam ir kodėl užkliūna akmeninis stulpas, pavadintas jo kūrėjo ir fundatoriaus vardu“, – kalbėjo gidas.
Ekskursiją po Rokiškį svečiai iš tolimos šalies baigė pasivaikščiojimu Vytauto ir Respublikos gatvėmis. Gidas Ch.Bargmanas parodė jiems vietas, kur stovėjo jų sinagogos, taip pat namus – buvusias žydų parduotuves.
Domisi ekspozicijomis
Anot Rokiškio krašto muziejaus istorikės Onutės Mackevičienės, kiekvieną mėnesį į muziejų atvyksta po 2-3 žydų turistų grupes, dažniausiai šeimomis. Vyresnieji nori jaunajai kartai parodyti, kur gyveno jų seneliai, proseneliai. Žydai domisi muziejaus ekspozicijomis, apžiūri nuotraukas, knygas, ypač ilgai studijuoja miesto planą, kuriame nurodytos kažkada veikusios žydų krautuvės, dirbtuvės.
„Mūsų svečiai džiaugiasi, kad rokiškėnai gerbia žydų palikimą, išsaugojo paminklą jų tautiečiui, aviatoriui Jakovui Smuškevičiui, o miesto gatvę pavadino Sinagogų vardu“, – pasakojo istorikė.
Muziejininkė ne kartą diskutavo su svečiais apie Rokiškio žydų kapinių priežiūrą, siūlė jiems samdyti žmones, kurie tvarkytų amžinojo poilsio vietą.
„Katalikiškos tradicijos įpareigoja gyvuosius rūpintis mirusiųjų kapavietėmis. Gyvenantieji toli samdo žmones artimųjų kapams tvarkyti. Tokiai tvarkai pritaria ir dauguma žydų, nors kol kas jų kapines tvarko seniūnijos“, – sakė p. Mackevičienė.
Dalia ZIBOLIENĖ
