„Kas gali padėti dviem labai vėlai išsiritusiems ir į šiltuosius kraštus nespėjusiems išskristi gandrų jaunikliams? – klausė redakcijon skambinusi moteris. Tokį pat klausimą uždavėme gamtosaugininkams.
Neišskrido
Gandralizdis – visai šalia Stanislavos Tervilytės namo. Garbaus amžiaus moteris pasakojo, jog pavasarį gandrų pora ilgai suko ratus virš namų, ieškodami vietos lizdui. Kelias šakas jis sunešė į obelį, vėliau susikrovė lizdą elektros stulpe. „Pora vėlavo: daug vėliau nei įprasta išsirito ir jų jaunikliai “, – mostelėjo ranka į lizdą p. Tervilytė. Ir tikrai: jame tebetupėjo gandrai. Anot pašnekovės, pirmoji vėlyvuosius savo vaikus likimo valiai paliko motina, o vėliau – ir tėvas. Abu jaunikliai moka skraidyti, o lesalo jie skrenda į daržus netoli senųjų miesto kapinių.
„Gandrai išskrido prieš kelias savaites. Kasryt einu žiūrėti, ką darys pamestinukai. Jie tupi, snapais kalena ir niekur keliauti nesiruošia… Netikiu, kad be suaugusiųjų pagalbos jie sugebės išskristi, vieni ras tradicinius gandrų migracijos kelius“, – porino moteris. Jos manymu, rokiškėnai nėra abejingi šių paukščių likimui. Jie sustoja prie gandralizdžio ir svarsto, kaip būtų galima jiems padėti. „Gandralizdis aukštai: pabandyk paukščius pagauti. Pradėsi sliuogti stulpu viršun, jie ims ir nuskris“, – svarstė p. Tervilytė.
Daugiau šeštadienio “Gimtajame…”
Norbertas BYČKOVSKIS
