Praėjęs savaitgalis šalies gyventojams – galimybė ir pailsėti, ir švęsti: penktadienį minėjome Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Mieste pagrindiniai renginiai vyko Kultūros centre bei Rokiškio krašto muziejuje
Nelankomos
Rokiškio kultūros centro direktorė Nida Lungienė, liepos 6-ąją didžiojoje Kultūros centro salėje stebėjusi Rudolfo Lymano vaikų muzikos mokyklos mokytojų ir mokinių bei Pandėlio universalaus daugiafunkcio centro dainavimo studijos “Pandėlio balsiukai” koncertą, sakė: “Jaunimo pasirodymas buvo nuostabus – šiuolaikiškas repertuaras, puikus kūrinių atlikimas, daug jaunųjų solistų. Neretas kūrinys buvo apie Lietuvą, meilę mūsų šaliai. Deja, viso to neatėjo pasižiūrėti scenoje grojusiųjų bendraamžiai. Žiūrovų buvo mažai, o ir tie – labiau pensininkai”, – sakė direktorė.
Tokia situacija, pasak p. Lungienės, nereikia stebėtis. Metai iš metų liepos 6-osios koncertuose retai pamatysi jaunųjų rokiškėnų. “Tėvai ir mokytojai nerodo deramo pavyzdžio. Kodėl jaunas žmogus eis klausyti koncerto, jei suaugusiesiems šventė irgi neįdomi?” – svarstė direktorė.
Susidomėjimas išaugo
Visai kitokią situaciją kūrė istorijos ir teatro kūrybinės stovyklos “Tūkstantmečio atspindžiai” baigiamasis spektaklis, pastatytas pagal Justino Marcinkevičiaus pjesę “Mindaugas”, režisuotas Jono Buziliausko.
Ankstesniuose dviejuose “Tūkstantmečio atspindžiai” renginiuose vaidindavo kviestiniai teatro kolektyvai. Tačiau tik trečiasis “Tūkstantmečio atspindžiai” parodė, jog susidomėjimas renginiu išaugo. Apie 22 val. prie Kultūros centro ant pievutės vaidinto spektaklio susirinko pažiūrėti per 400 žmonių.
Viena iš stovyklos organizatorių Neringa Danienė buvo įsitikinusi, apie įvykius kalbėti teatru – būtina ir svarbu. Tai, ką žmonės matė režisieriaus J.Buziliausko spektaklyje – puiki istorijos pamoka. Publika vertino ne tik Mindaugo laikų gyvenimo grožį, bet ir kainą, kurią karaliui teko sumokėti vienijant valstybę. Už “Mindaugą” negailėta plojimų.
Naujovė pasiteisino
“Net jei mums ir nebūtų pasisekę, vis tiek Panemunėlio, Juodupės ir Kamajų 13-18 metų moksleiviai būtų verti pagarbos. Nė karto iki tol nestovėję scenoje, savaitę repetavę stovykloje, jie ryžosi avantiūrai – parodyti rimtą pjesę kritiškam Rokiškio miestui. Liepos 5-ąją spektaklį rodėme Ignalinai. Čionykštė publika jį irgi įvertino palankiai. Taigi spektaklį galima rodyti visoje Lietuvoje. Jis puikus”, – sakė režisierė.
Naujovė pasiteisino: žmonės ėjo žiūrėti aktorių, niekad nestovėjusių scenoje.
Nauja forma
Netradiciškai minėti Valstybės dieną kvietė ir Rokiškio krašto muziejus.
Dvaro kiemas ir parkas virto viduramžių kario išmėginimų lauku. Susirinkusieji savo rankos taiklumą galėjo išbandyti lanku arba ietimis. Pastarąsias išliejo kalvis Rolandas Kriaučiūnas.
Vyrai mėtė rąstą, gamino senovinius baltiškus bei Mindaugo laikų papuošalus.
Iš Kauno karo istorijos klubo renginiui muziejininkai skolinosi net du kalavijus ir šalmą. Šventės dalyviai gėrėjosi muziejininko Valiaus Kazlausko siūta Livonijos ordino vėliava, kuri itin susijusi su mūsų krašto istorija. Renginys, žinoma, neapsiėjo be senosios lietuvių vėliavos – Vyčio raudoname fone.
Gausiai susirinkusiems rokiškėnams istorikai pasakojo apie viduramžių karybą bei šalies vienintelį karalių.
“Per tris valandas mūsų renginį aplankė per 80 žmonių. Ėjo šeimomis, jaunomis kompanijomis. Mums pasisekė kaitrią popietę neįprasta forma sudominti rajono žmones. Viduramžių kariui rūpėjo jėga ir taiklumas. Tai svarbu ir šiandien”, – sakė istorikas V.Kazlauskas.
Liepos 6-oji – itin svarbi šventė jaunai širdžiai. Jai būtina pajusti pagarbą tėvynei, pažinti žmones, kurie lyg tvirtovės tebesaugo jos valstybingumą.
Norbertas BYČKOVSKIS
