Čedaso ežeras bei apyežeris smalsuoliams ir brakonieriams gali brangiai kainuoti, jeigu jie draudžiamu laiku ten įkels koją. Sartų regioninio parko direkcija ir Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas Čedaso ornitologiniame draustinyje gegužės-liepos mėnesiais vykdys sustiprintą aplinkos apsaugos kontrolę.
Kodėl būtina stiprinti draustinio apsaugą? Sartų regioninio parko direkcijos vyriausiasis specialistas Algis Pažūsis sakė, jog teritorija, patenkanti į Čedaso ornitologinį draustinį, yra retos gyvūnijos rezervatas ir laboratorija. Dėl čia perinčio itin reto paukščio – juodosios žuvėdros Čedasas ir jo apyežeris nuo 2005-ųjų paskelbtas ornitologiniu draustiniu ir Europos Sąjungos (ES) saugoma svarbia retų paukščių teritorija, kurioje galioja griežti draudimai. Todėl juodoji žuvėdra čia turi ypatingą statusą – ji vadinama Čedaso karaliene. Draustinis yra viena didžiausių šalyje juodosios žuvėdros perimviečių: čia aptinkama nuo 20 iki 50 juodosios žuvėdros porų.
Draustinyje saugoma ir daugiau retų, nykstančių paukščių bei žuvų rūšių. Čia peri labai retas vandens paukštis – didysis baublys (vos dvi ar trys poros), kiek daugiau plovinių vištelių šeimynų, o mėlyngurklių pastebėta viena ar dvi poros. Be šių paukščių, Čedase gausu ES saugomų griežlių, nendrinių lingių, pora šeimynų paprastųjų medšarkių, upinių žuvėdrų. Pastarosios įtrauktos į Raudonąją knygą. Patyręs gamtininkas čia gali išgirsti garsą itin retų paukščių – švygždų, įrašytų į Raudonąją knygą ir saugomų pagal ES paukščių buveinių apsaugos direktyvą. Čedase peri ežerinės nendrinukės, nendrinės startos, didžiosios antys, ilgasnapės vištelės, krūmynuose, miškeliuose ir pievose – miškinis kalviukas, smilginis, baltabruvis ir giesmininkas strazdai, devynbalsės, pečialindos, volungės, kikiliai, dirviniai vieversiai, kiauliukės, pieviniai kalviukai, retos geltonosios kielės, pilkosios varnos, krankliai, šarkos. Anksčiau čia gyveno ir į Raudonąją knygą įtrauktos didžiosios kuolingos, bet keletą pastarųjų metų jų nebepastebima.
Aldona MINKEVIČIENĖ
