Rajono tarybos 6 nariai kreipėsi į rajono merą Vidmantą Kanopą su prašymu surengti gyventojų apklausą dėl miesto seniūno kandidatūros. Ar meras patenkins jų prašymą?
Nenori „partinuko“
Prašymą rajono merui pasirašęs tarybos narys Virginijus Lukošiūnas apklausos būtinybę grindė taip: „Rokiškio miesto seniūnas pagal svarbą ir įtaką rajono gyvenimui yra antras žmogus po mero. Jo veiklos sfera ir atsakomybė yra didžiulė, todėl norėtume, kad seniūno pareigas užimtų kompetentingas asmuo, turintis reikiamą išsilavinimą, darbo patirties bei gyventojų palaikymą.“ Politiko teigimu, rajono vadovai atvirai deklaruoja: kandidato tinkamumą vienoms ar kitoms pareigoms lemia jo partinė priklausomybė. „Kokie šalies įstatymai įteisino tokią tvarką? Juk rajono vadovai menkai domisi, kompetentingas jų siūlomas asmuo ar ne, svarbu, kad būtų „partinukas“. Ar mūsų savivaldybė gali leisti sau prabangą taip menkinti savo įvaizdį?“ – klausė p. Lukošiūnas.
Politiko manymu, miesto žmonės turi patys spręsti, kokio seniūno jiems reikia. „Jei bus surengta gyventojų apklausa, o seniūnu taps žmonių palaikomas asmuo, rokiškėnai nebegalės savivaldybei priekaištauti dėl užkulisinių partinių susitarimų. Kokį išsirinksime, tokį ir turėsime. Juk ir Seimą kartais keiksnojame, nors patys jį rinkome“, – sakė politikas.
Pagal dabar galiojančią tvarką seniūno pareigoms užimti skelbiamas viešasis konkursas. Jo komisija gali ir neatsižvelgti į visuomenės nuomonę bei laimėtoju išrinkti kitą kandidatą. „Nemanau, kad ji drįstų taip elgtis. Tai būtų politiškai nebrandus žingsnis, spjūvis rajono visuomenei į veidą“, – sakė p. Lukošiūnas.
Pašnekovas įsitikinęs: pasiūlymas rengti apklausą yra racionalus, tačiau su juo rajono taryba nesutiks. „Ją inicijuoti gali ne tik rajono tarybos nariai, bet ir visuomenės iniciatyvinė grupė. Tereikia surinkti 10 proc. Rokiškio gyventojų, turinčių balsavimo teisę, parašus ir rajono taryba privalės skelbti apklausą. Neatmetu galimybės, kad ateityje bursime tokią grupę“, – sakė p. Lukošiūnas.
Praktiškai neįgyvendinama
Rajono meras turi nuspręsti, ar teikti šį klausimą svarstyti rajono tarybai. Jei ši priims palankų sprendimą, apklausa bus rengiama. Joje galės dalyvauti visi pilnamečiai miesto gyventojai. Remiantis Vietos savivaldos įstatymu, apklausa laikoma įvykusia, jei joje dalyvauja ketvirtadalis teritorijos gyventojų, turinčių teisę balsuoti. Vadinasi, pretendentų į Rokiškio miesto seniūno postą kandidatūras turi įvertinti mažiausiai 3 tūkst. rajono gyventojų.
Meras V.Kanopa „Gimtajam Rokiškiui“ sakė: „Aš palaikau tiesioginės demokratijos idėją, pritariu tiesioginiams mero rinkimams. Taip išrinktas rajono vadovas jaustų didesnę atsakomybę prieš rinkėjus, labiau įsiklausytų į jų nuomonę. Rajono žmonės turėtų tiesiogiai rinkti ir seniūnus ar bent pareikšti savo nuomonę dėl siūlomų kandidatų. Tačiau tokioms apklausoms, deja, nepritaikyta mūsų šalies įstatymų bazė. Bepigu būtų klausti rokiškėnų nuomonės dėl kandidatų, jei miesto seniūno postas būtų politinio pasitikėjimo. Tačiau šalies įstatymai aiškiai sako: seniūnas yra valstybės tarnautojas. Ir pretendentai į šį postą turi dalyvauti konkurse.“
Mero nuomone, daugiausia problemų kiltų tada, jei rokiškėnų palaikomas asmuo nelaimėtų konkurso. „Kaip elgsimės tada? Ar gerai jausimės, kai žmonės mums priekaištaus: balsavome už vieną, o jūs išrinkote kitą? Dar viena bėda – kaip užtikrinti objektyvią apklausą?“ – sakė meras ir pridūrė, kad apklausos idėja yra labai graži, bet… praktiškai neįgyvendinama.
Darbdavio padlaižys
Verslininkas Eugenijus Majauskas 1999-1992 m. ėjo Rokiškio miesto mero pareigas. Į jas jį paskyrė tuometinė rajono taryba. E.Majauskas mano, kad dabartinė seniūnų skyrimo tvarka nėra demokratiška. „Kodėl gyventojai neturi teisės jo rinkti? Juk dabartiniai seniūnai yra paprasčiausi samdiniai, priklausomi nuo darbdavių – rajono valdžios – malonės. Todėl jie ir žiūri, ne kaip gyventojų interesus ginti, o kaip viršininkui įtikti, ir yra pasirengę jam batus laižyti, kad tik tas jų iš postų neišmestų. O štai renkamas seniūnas suktų galvą, kaip užsitarnauti vietos žmonių, o ne valdžios malonę“, – sakė p. Majauskas.
Jis mano, kad ir dabartiniai rajono seniūnai nėra blogi žmonės ar prasti specialistai, tiesiog jie turi per mažai teisių. „Kai aš vadovavau miestui, savo rankose turėjau valdžią, galią, miesto turtą ir finansus. Buvau miesto šeimininkas. O ką turi dabartiniai seniūnai? Pareiginius nuostatus?“ – kalbėjo p. Majauskas.
Pašnekovo nuomone, gyventojų apklausa būtų tik graži fikcija. „Gyventojų galima klausti ko tik nori. O valdžia vis tiek padarys taip, kaip jai reikia – seniūnu paskirs tą, kuris jai tinkamiausias. Be to, šis nėra savarankiška figūra: jis neturi nei galių, nei finansų. Tad kam dar vaidinti demokratiją“, – sakė pašnekovas.
Rinkimų nebus
„Na, nesulauksit jūs Rokiškio seniūno rinkimų, būkit ramūs“, – įsitikinęs buvęs rajono meras Vytautas Masiulis. Būtent jam vadovaujant 1998 m. ir buvo surengti vieninteliai rajone Juodupės seniūnijos seniūno rinkimai.
Tuomet viešųjų konkursų nebuvo: seniūnus skyrė meras. „Pamenu, juos rinkdavome iš daugelio kandidatų, bet vis tiek rajono gyventojams neįtikdavome. Tada nusprendžiau imti ir surengti Juodupės seniūno rinkimus, nors to neprivalėjau daryti. Ir iki šiol nesigailiu – tai buvo puiki idėja“, – pasakojo p. Masiulis.
Kandidatų į Juodupės seniūno postą buvo nemažai, vienus rėmė politinės partijos, jie vykdė aktyvią agitacinę kampaniją, o kiti – tarp jų ir nugalėtoja Liucija Bliūdžiuvienė – buvo nepartiniai. „Kartu su kandidatais apvažiavau visus didesnius seniūnijos kaimus. Pretendentai pasakojo gyventojams, ką nuveiktų jų labui užėmę postą. Paskyrėme rinkimų dieną, balsavo visos seniūnijos gyventojai ir išrinko verčiausią kandidatę – L.Bliūdžiuvienę. O mes, rajono valdžia, sulaukėme palankių gyventojų atsiliepimų, nes leidome jiems patiems pasirinkti vadovą“, – sakė p. Masiulis.
Sulaukia pagarbos
Buvusios Juodupės seniūnės L.Bliūdžiuvienės nuomone, rinkimai jai padėjo pelnyti gyventojų palankumą. „Pergalės juose nesitikėjau, juk mano konkurentai buvo net 6 vyrukai. Džiaugiausi laimėjusi, nė nežinau, kodėl juodupėnai mane pasirinko. Tais laikais gyventojų parama buvo svarbesnė nei politinių partijų nuomonė. Kai dirbau seniūne, visuomet jaučiau žmonių paramą. O ir dabar sulaukiu juodupėnų pagarbos: jie gatvėje kalbina, klausia, kaip sekasi“, – pasakojo ji.
Pašnekovė iki šiol draugiškai sutaria su tuometiniais savo konkurentais. „Jie pykčio ir nuoskaudos nejautė tikriausiai todėl, kad žmogų, kuris taps Juodupės seniūnu, lėmė ne užkulisiniai partijų žaidimai, o juodupėnų valia“, – sakė ji.
Pretendentai
Konkursas Rokiškio miesto seniūno vietai užimti dar nepaskelbtas, tačiau kandidatai jau įvardijami.
Praėjusią savaitę prašymą perkelti dirbti į Rokiškio miesto seniūno pareigas parašė Jūžintų seniūnijos vadovė Audronė Baltuškaitė. Paklausta apie tokio žingsnio motyvus, ji sakė: „Dirbti Jūžintuose man patinka, susigyvenau su bendruomene, turiu daug įvairių sumanymų, tačiau aš gyvenu Rokiškyje, kasdienės kelionės į darbą išvargino.“
Tarp pretendentų į miesto vadovus minimas ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Rokiškio rajono konsultavimo biuro augalininkystės konsultantas Vaclovas Tička iš Pakriaunio kaimo (Kriaunų sen.). „Savo planų atskleisti nenoriu, dar per anksti“, – lakoniškas buvo p. Tička. Jis priklauso Darbo partijai.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vytautas Saulis „Gimtajam…“ sakė, jog artimiausiu metu planuojamas partijos atstovų susirinkimas, jame bus svarstomos ir pretendentų į miesto seniūno postą kandidatūros.
Lina DŪDAITĖ, Dalia ZIBOLIENĖ
