Jurijus Markevičius, laukdamas atsakymo iš savo seniūnijos apie galimą darbą, kurį jam pasiūlė Darbo birža, nustebo sužinojęs, kad jau priimtas kitas žmogus. Kriterijai, suteikę pirmenybę kitam pretendentui, – neaiškūs. Įdarbinimo slaptumas sukėlė vietos gyventojams įtarimų, kad seniūnijos valdžia užsiima parankių asmenų protegavimu.
Darbo ieškojo inžinierius…
Prieš metus užtarnauto poilsio išėjo Panemunėlio seniūnijos komunalinio ūkio inžinierius-vairuotojas. Seniūnija, jam išmokėjusi išeitines kompensacijas, pristigo lėšų, todėl iš karto naujo darbuotojo neieškojo – išėjusįjį laikinai pavadavo kiti seniūnijos darbuotojai.
Laisvu etatu vienas po kito ėmė domėtis darbo neturintys vietos gyventojai. Panemunėlio geležinkelio stoties miestelio gyventojui J.Markevičiui šią vietą pasiūlė Darbo biržos konsultantai. Vyriškis, prieš ketverius metus baigęs Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos autokelių statybos ir techninės priežiūros inžinieriaus studijas, vasarą dirbdavo UAB „Zarasų automobilių keliai“ darbų vykdytoju. Tolimos kelionės ir sezoniškumas privertė jį ieškoti nuolatinės darbo vietos arčiau namų.
Sužinojęs apie laisvą etatą seniūnijoje, J.Markevičius susitiko su seniūnu Anicetu Bytautu ir sužinojo pareigoms keliamus reikalavimus bei įsidarbinimo galimybes. Pasak J.Markevičiaus, seniūnas teiravosi, ar pretendentas turi darbų saugos kursų baigimo pažymėjimą, ar, esant reikalui, galėtų vairuoti traktorių, o mikroautobusu į mokyklą vežti vaikus. „Seniūnas paaiškino, kad sukaupęs lėšų atlyginimų fonde, jis įdarbins naują žmogų, todėl pasiūlė parašyti prašymą bei pateikti dokumentus“, – prisiminė vyras.
… bet seniūnui inžinieriaus nereikėjo
Pernai pavasarį Darbo birža J.Markevičių nusiuntė į Panemunėlio seniūniją dirbti viešųjų darbų. Tuomet inžinieriaus–vairuotojo etatas dar nebuvo užimtas, todėl bedarbis su Darbo biržos Rokiškio skyriaus vadovu Virginijumi Strazdu tarėsi dėl galimybės jį priimti ne darbininku, o komunalinio ūkio inžinieriumi. „Seniūnija prašė atlikti kelių priežiūros remonto darbus. Neseniai baigiau aukštuosius mokslus, investavau į save, todėl tikėjausi profesionalesnių pareigų nei darbininko. Deja, seniūnas atsisakė mane laikinai įdarbinti inžinieriumi“, – aiškino J.Markevičius.
Bedarbis atsisakė viešųjų darbų ir pusmečiui buvo išbrauktas iš Darbo biržos sąrašų, tačiau per daug dėl to neišgyveno – tebesitikėjo nuolatinio darbo seniūnijoje. Beje, šioje įstaigoje jis lankėsi nuolat, domėjosi galimomis pareigomis, net buvo susitikęs su savivaldybės administracijos direktoriumi Aloyzu Jočiu.
Nė karto J.Markevičiui nebuvo pasakyta „ne“, tik nuolat prašoma palaukti. Vyras sužinojo, jog į laisvą seniūnijos etatą pretenduoja septyni žmonės, ir laukė, kol bus pakviestas bent pokalbio.
Šių metų pradžioje iš atsitiktinių žmonių vyras sužinojo, kad nuo sausio 2 dienos Panemunėlio seniūnijos komunalinio ūkio inžiniere-raštvede dirba Aldona Afanasjeva…
Inžinierei, turinčiai buhalterės diplomą, nebereikės važinėti traktoriumi
„Gyvenu nedidelėje gyvenvietėje, puikiai suprantu norą gauti darbo, suvokiu konkurenciją dėl laisvos vietos, bet negaliu toleruoti seniūno nepagarbos gyventojams. Jei jau pasirinko kitą pretendentą, galėtų bent raštu ar žodžiu pakviesti likusiuosius pasiimti dokumentus ir paaiškinti pasirinkimo motyvus. Slaptumas, pretendentų neinformavimas leidžia įtarti sau parankių asmenų protegavimą“, – dėstė J.Markevičius. Jo nuomone, seniūnas, priimdamas į darbą naują žmogų, galėjo pasitarti ir su aktyviais bendruomenės nariais, išklausyti jų nuomonę.
Tuo tarpu seniūnas A.Bytautas paaiškino, jog dirbti komunalinio ūkio inžinieriais pageidavo ir dokumentus pateikė trys žmonės. Seniūno žodžiais, atsižvelgiant į labai didelį jo pavaduotojos
Sigitos Gasiūnienės darbo krūvį žemės deklaravimo metu, nuspręsta sujungti komunalinio ūkio inžinieriaus ir raštvedžio pareigybes. „Komunalinio ūkio inžinieriaus-vairuotojo etatą padalijome per pusę: viena dalis palikta naujajai darbuotojai, kuri privalo teikti nurodymus ir organizuoti darbą, o antroji dalis padalinta seniūnijos darbininkui ir vairuotojui“, – pertvarkos esmę paaiškino A.Bytautas. Tad naujajai specialistei nebereikės važinėti traktoriumi ar mikroautobusu vežioti vaikų.
Suformavus komunalinio ūkio inžinierės–raštvedės etatą, pasak seniūno, nėra tikslo apie pasikeitimus informuoti pretendentus, nes jie nebeatitinka reikalavimų ir negali konkuruoti dėl darbo vietos. „Negirdėjau tokio reikalavimo, kad dokumentus pateikusiems pretendentams būtina pranešti apie kito kandidato pasirinkimą“, – aiškino seniūnas.
Užimti naujas komunalinio ūkio inžinieriaus–raštvedžio pareigas panoro tik du žmonės. Seniūnija pasirinko A.Afanasjevą. Ji yra baigusi Utenos kolegijoje buhalterijos specialybę, anksčiau dirbusi Panemunėlio linų fabrike, todėl puikiai pažįsta vietos gyventojus. „Panemunėliečių nuomonės neklausiau, tačiau nemanau, kad dauguma pasisakytų prieš šią darbuotoją“, – spėjo A.Bytautas.
Kam seniūnui aktyvūs žmonės ir jų nuomonė?
Panemunėlio geležinkelio stoties bendruomenės pirmininkas Romualdas Kaminskas stebėjosi seniūnijos specialistų slaptumu ir nenoru tartis su žmonėmis. „Seniūno rinkimuose suteikta teisė balsuoti seniūnaičiams. Tai įpareigoja seniūnijų vadovus derinti savo veiksmus su aktyviais vietos žmonėmis, tačiau kol kas seniūnai šito nesuvokia“, – teigė R.Kaminskas.
Panemunėlio miestelio bendruomenės vadovė Vilija Skipskienė daugiau nei metus skirsto darbus seniūnijos žmonėms, už socialines pašalpas privalantiems dirbti visuomenei naudingą darbą. Tai ji daro be jokio užmokesčio. Anot V.Skipskienės, su šiais žmonėmis labai sunku: jie dirba tol, kol šalia stovi prievaizdas, vos pajutę laisvę nuo darbo bando išsisukti. Vis dėlto per metus tokiomis talkomis miestelis pasikeitė neatpažįstamai. „Seniūnas nors iš mandagumo galėjo man pasiūlyti darbą seniūnijoje…“ – tarstelėjo V.Skipskienė. Moteris kalbėjo, jog yra atvira visiems darbo siūlymams, nes gyvena iš nedidelio asmeninio ūkio.
V.Skipskienė apie naują seniūnijos darbuotoją taip pat sužinojo atsitiktinai. Tuomet ji atsisakė darbo su „pašalpininkais“. Seniūną ši žinia labai nustebino…
Protestams ne vieta ir ne laikas
Aktyvūs bendruomenės nariai siūlė V.Skipskienei netylėti, viešai išsakyti savo nuomonę, žadėjo paremti ją kovoje už teisybę. „Žmonėms patariau nieko nedaryti: protestams ne laikas ir ne vieta. Kokius priekaištus galime pareikšti seniūnijai? Jokių. Neturiu kompetencijos kritikuoti valdžios vyrų poelgių. Pažįstu naują darbuotoją – ji draugiška, veikli, energinga. Niekas manęs su šautuvu nevarė užimti bendruomenės pirmininkės pareigų. Dirbu šį darbą iš širdies ir ne dėl garbės, šlovės, pinigų, o dėl rezultato: labai norėjau išjudinti kaimo žmones ir man tai pasisekė“, – kalbėjo V.Skipskienė.
Dalia ZIBOLIENĖ
