Pakeliui į Obelius šiek tiek pristabdome automobilį: norisi paganyti akis į gražuolį Obelių malūną. Anot etnologų, Lietuvoje tokių išlikę 76. Dar prieš gerą pusšimtį metų malūnai kvepėjo duona, o šiandien juose įrengtos užeigos arba juos ardo laikas. Šie statiniai apipinti legendomis, jiems išsaugota daugybė sentimentų. Gal todėl dekoratyviniais malūnais lietuviai iki šiol mėgsta puošti sodybų aplinką.
Duonos kelias
Žymus kultūrologas, kraštotyrininkas Jonas Nekrašius vėjo malūną yra prilyginęs pasauliui. Ir mūsų planeta, ir malūnas sukasi, o keturi sparnai yra kaip keturi vėjai ar keturios pasaulio kryptys. Jau nuo XIV a. rašytiniai šaltiniai mini pirmuosius Lietuvos didžiosios kunigaikštystės malūnus, sukamus vėjo, jaučių arba arklių. Nuo seno jie buvo statomi aukštumose ar didesnėse lygumose. Savo aukščiu, kuris siekdavo iki 30 metrų, malūnai pranokdavo visus pastatus. Sparnuočio siluetas dominavo kaimo peizaže.
Visas straipsnis ketvirtadienio “Gimtajame…”
Norbertas BYČKOVSKIS
