Kampan įspeista mokyklos bendruomenė ryžosi labai rizikingam iššūkiui: ji viešai prabilo apie apnikusią problemą – utėles. Išbandę pačius įvairiausius kovos su šia liga būdus mokytojai ir mokinių tėvai pasijuto atsidūrę beviltiškoje situacijoje. Kur tik kreipiasi, sulaukia to paties atsakymo: „Tvarkykitės patys taip, kaip išmanote.“ Savivaldybės gydytojos įsitikinimu, rajone ši problema išspręsta.
Viešumas – tabu
Pedikuliozė – liga, apie kurią viešai diskutuoti vengiama. Kodėl? Priežastis labai paprasta: utėlėtumą visuomenė tapatina su nešvara, apsileidimu, nevalyvumu, asocialumu. Dauguma švietimo įstaigų taip pat linkusios slėpti šią problemą. Pandėlio pradinės mokyklos pedagogai ir moksleivių tėvai pasiryžo apie tai prabilti viešai. „Spalio pabaigoje mano dukra namo grįžo utėlėta. Šukuodama jos plaukus išsigandau: juose knibždėjo parazitai. Veislynas! Puoliau jį naikinti. O po savaitės plaukai vėl knibždėjo gyviais… Tik išnaikinome, ir vėl jų atsirado“, – nevilties kupinu balsu kalbėjo moksleivės mama.
Moteris sakė, jog per tris savaites jos dukra tris kartus iš mokyklos parkeliavo utėlėta. Pirmąjį kartą parazitams naikinti vaistinėje moteris pirko specialų preparatą. Dozė vienam kartui kainuoja labai brangiai – 58 Lt. Tiesa, jos dukros ilgiems, tankiems plaukams vienos dozės neužteko. Vėliau parazitus bandyta naikinti senoviniu būdu: plaukus tepė žibalu. Sekėsi gana sunkiai: mama netyčia pažeidė dukrelės kaklo odą. Motinai net kilo minčių nukirpti kasas. „Mergaitę bandžiau įkalbėti, sakiau, jog plaukai – ne ranka, po kiek laiko ataugs. Tačiau širdis neleido imti į rankas žirkles“, – jaudindamasi kalbėjo moteris.
Židinio paieškos
Jai pritarė ir kitų vaikų mamos, kurios tikino, jog karas su parazitais labai varginantis. „Savaitgalį norėčiau skirti maloniems užsiėmimams, bendrauti su vaikais, o laiką praryja galvos tikrinimas: bent tris kartus per dieną po valandą vartau plaukelius mažais pluošteliais, ieškau utėlių, glindų“, – tokius laisvadienio užsiėmimus vardijo motina.
Kalbintos moterys įtaria, kuri šeima barsto mokykloje utėles. Jų įtarimus sustiprino ir švaros tikrinimo rezultatai: po savaitgalio šios šeimos vaiko galvoje rasta utėlių. Pasak mokyklos vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistės Reginos Ingelevičienės, minėtos šeimos vaikų ji klausė, ar mama tikrina vaikų plaukų švarą? Šie sakė, jog jie patys tuo rūpinasi, nes mamai reikia prižiūrėti jų mažiausiąją seserį. „Jei pradinukai ar šiek tiek vyresni už juos vaikai rūpinasi savo sveikata, tikėtis teigiamų rezultatų sudėtinga“, – rankomis skėstelėjo p. Ingelevičienė.
Moterų skundus išklausęs mokyklos direktorius Valdis Vaičėnas sakė, jog ankstesniaisiais metais utėlėtumas mokykloje nebuvo problema. Mokyklos taryba, tarsi nujausdama artėjantį ligos protrūkį, šiais mokslo metais pakeitė vaiko priėmimo į mokyklą sutartį. Ji papildyta vienu punktu: „Švietimo teikėjas įsipareigoja rūpintis moksleivio sveikatos priežiūra ir teikti medicininę pagalbą, reguliariai vykdyti higieninį patikrinimą (be atskiro tėvų sutikimo) dėl švaros, odos grybelinių ligų, niežų, pedikuliozės nepažeidžiant vaiko orumo ir duomenų konfidencialumo.“
Keitė sutartį
Mokykla įsipareigojo inicijuoti draudimą lankyti mokyklą vaikams, apsikrėtusiems utėlėmis, reikalauti iš tėvų raštiško patvirtinimo apie tai, kada ir kokios priemonės buvo panaudotos šalinant ligos simptomus.
„Sutartyje viskas labai aiškiai išdėstyta: utėlėto vaiko galime nepriimti mokyklon. Tačiau to daryti nesiryžtame: gaila vaikų, kurie atsiliks moksle ir negaus jiems priklausančio nemokamo maitinimo. Plintant ligai, sulaukiame vis daugiau tėvelių, kurių vaikai parsinešė ropinėjančių gyvių, skundų. Sukamės užburtame rate ir nematome jokios išeities“, – prasitarė mokyklos vadovas. Šie direktoriaus žodžiai sulaukė motinų reakcijos: „Kodėl niekas negaili vaikų, kurie mokykloje užsikrečia utėlėmis ir jų tuntus parneša namo?“ Moterys prisiminė jų vaikus kamuojančias baimes. „Kaip aš eisiu į mokyklą, juk galiu apkrėsti savo draugus?“ – motinos citavo nuolatos joms užduodamus vaikų klausimus.
Direktorius sakė, jog pagalbos kreipėsi į įvairias institucijas, tačiau nesiseka problemos išspręsti. Utėlių platinimu įtariama šeima siūlomos pagalbos atsisako. Pandėlio seniūnijos socialinė darbuotoja su socialinės rizikos šeimomis Regina Medikienė sakė, jog yra pasiryžusi pirkti šeimai priemonių nuo utėlių bei padėti jas naikinti. Mokyklos vadovas pažadėjo jai sumokėti už priemones.
Nenuspėjama
Socialinė darbuotoja prasitarė, jog jai gali nepavykti susitarti su motina, nes jos elgesys sunkiai nuspėjamas: kartais ji geranoriškai reaguoja į aplinkinių siūlymus padėti, o kartais visus veja iš namų. „Ši moteris puikiai žino savo teises, tik pamiršta pareigas. Tačiau šalia jos gyvenantys žmonės taip pat turi teisių ir pasiryžę už jas kovoti“, – piktinosi motinos, kurių vaikai buvo užsikrėtę utėlėmis.
Pakalbinta minėtoji moteris supyko: „Kodėl visiems kliūna tik mano vaikai? Padarysime, kad problemos neliktų: neleisiu jų į mokyklą. Pati savarankiškai namuose juos mokysiu.“ Jos nuotaikos keitėsi: išsakiusi nepasitenkinimą, ji labai supyko, paskui pravirko, net ragino atimti iš jos vaikus, galiausia prisidegė cigaretę… Tik po ilgų socialinės darbuotojos R.Medikienės įrodinėjimų, jog vaikams privaloma lankyti mokyklą, nes ten jie ir ugdomi, ir maitinami, motina atlyžo, tačiau nepažadėjo, jog leis apžiūrėti vaikus, sutiks į savo namus įsileisti socialinius darbuotojus, kurie padėtų jai grumtis su utėlėmis.
Dalia Zibolienė
