Rokiškio rajone įsteigta pirmoji šeimyna. Ji kuriasi Lukštų (Juodupės sen.) senosios klebonijos ir buvusios mokyklos pastatuose. Užuovėją čia rado aštuoni vaikai. Šeimynos steigėjos svajonė – išauklėti globotinius dorais žmonėmis, kad jie nekartotų biologinių tėvų klaidų ir savo atžalas augintų patys.
Iš Klaipėdos rajono į Lukštus persikraustę sutuoktiniai Jekaterina ir Igoris Sulejevai seniai galvojo apie galimybę įsteigti šeimyną. Moteris, studijuodama socialinius mokslus Klaipėdos universitete, dirbo vaikų namuose. Čia ji matė daug nuostabių mažų vaikų, kurie pirmą pasitaikiusią moterį šaukė „Mama”, tiesė rankas, laukė, kada juos priglaus, pamyluos, o gal ir parsives į savo namus. Jekaterina stebėjo ir retsykiais į globos namus užsukdavusius biologinius vaikų tėvus: dažniausiai jie būdavo neblaivūs, viliodavo vaiką saldumynu ir be didesnių emocijų užverdavo valdiškų namų duris, už jų palikdami žviegiančius savo vaikus…
Dviem sūnumis besidžiaugiantys J. ir I. Sulejevai prieš penkerius metus nutarė įgyvendinti savo svajonę – auginti dukrą. „Žinojau, kad ir trečias gims sūnus, todėl pasiūliau iš globos įstaigos paimti mergaitę”, – prisiminė pašnekovė. Sutuoktiniams vaikų namuose pasiūlė iš dviejų mergaičių išsirinkti vieną. „Vaikų namuose – gyvi žmonės, o ne bandelės, kai vieną suvalgęs, kitą gali padėti į lentynėlę, todėl širdis neleido rinktis”, – prisiminė pašnekovė ir džiaugėsi, jog 13-metė Gabrielė ir 11-metė Akvilė puikiai įsiliejo į jų šeimą. Vėliau pas juos apsigyveno Domantas. Rugpjūtį jam sukaks 15 metų. Berniuką globėja sutiko internate prieš šv. Kalėdas. „Visi įstaigos auklėtiniai išvažinėjo pas globėjus, o Domanto niekas nepaėmė. Jis per šventes turėjo likti vienas. Man labai buvo gaila Domanto, tad parsivežėme jį į savo namus. Iš pradžių tik šventėms. Ilgainiui jis priprato ir apsistojo pas mus”, – vaikų istorijas pasakojo moteris.
Dalia ZIBOLIENĖ
