Šiandien „Gimtasis Rokiškis“ pradeda jaunimui skirtą projektą „Plius minus 18“. Iki metų pabaigos du puslapiai per savaitę bus atiduoti jiems – pradedantiems poetams ir fizikams, dailininkams ir neformalams, visuomeninių judėjimų dalyviams, būsimiems politikams, sportininkams, muzikantams, chemikams, šokėjams, aktoriams ir kitiems – daugiau ar mažiau gabiems bei talentingiems. Spaudos rėmimo fondas finansavo „Gimtojo…“ redakcijos inicijuotą projektą. Kalbant dokumentų kalba, jis skirtas „plėtoti sistemingą Rokiškio krašto vaikų ir jaunimo kultūrinę edukaciją“. O pagalbos rašydami apie savo krašto jaunus žmones tikimės ir iš visuomeninių organizacijų, ir iš mokyklų vadovų, muziejininkų, kraštotyrininkų bei visų kitų, kurie neabejingi jaunų žmonių ugdymui, galimybėms, tobulėjimui, ateičiai…
Ko sieksime?
Šio projekto pagrindinius tikslus, rašydami projektą, įvardinome taip: pirma, plėtosime sistemingą Rokiškio krašto vaikų ir jaunimo kultūrinę edukaciją. Būtent ji padeda ugdyti kultūrinius, meninius, estetinius įgūdžius. Savo rašiniais tikimės skatinti vaikų ir jaunimo kultūrinės savišvietos poreikį, užmirštą norą skaityti ne tik internete. Be to, norime kuo daugiau jaunuolių įtraukti į visapusišką kultūros pažinimą, kitais žodžiais tariant, krauti kultūrinį kapitalą. Norime ne tik atskleisti kultūros bei švietimo pagrindus, tradicijas ir vertybes, bet ir sudaryti sąlygas atskirų vaikų ir jaunuolių saviraiškos pavyzdžiams plačiau skleistis. Taip pat esame nusiteikę skatinti vaikų ir jaunuolių motyvaciją gerais pavyzdžiais, bendraamžių pasiekimų istorijomis.
Vienas šio projekto tikslų – kuo išsamiau paskelbti informaciją apie vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos veiklą mūsų rajone. Tuo pačiu žadame remti rajono neformalaus ugdymo įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų idėjas ir iniciatyvas.
Kultūra ir menas ugdo nuo mažens
Projektas skiriamas rajono vaikams ir jaunimui. „Gimtojo Rokiškio“ redakcija pritaria valstybės nuostatoms, „jog kultūra ir menas nuo mažens ugdo asmenybės iniciatyvumą, saviraišką, pasitikėjimą savimi, mąstymą, emocinį intelektą, menas ir kultūros paveldas teikia visuomenei vertingų kūrybos pavyzdžių, moko juos vertinti, ugdo meninį skonį, skatina visuomenę prasmingai gyventi, ugdo jos teigiamas emocijas ir didina pasitenkinimo jausmą“. Taigi vaikų ir jaunimo kultūriniam bei meniniam ugdymui turėtų atitekti vis daugiau dėmesio, o rajono laikraštis turi erdvę ir sąlygas vaikų bei jaunimo savišvietai, saviraiškai, kultūrinės veiklos pažinimui reikštis.
Rokiškio rajono savivaldybė – išskirtinė
Mūsų projektas didžiąja dalimi yra skirtas neformaliam švietimui, popamokinei veiklai. O Rokiškio rajono savivaldybė šiuo požiūriu – išskirtinė. 2014 metais papildomam vaikų ugdymui išleista trečdaliu daugiau lėšų negu kaimyniniuose rajonuose (įskaitant sportą, skirta beveik 4 milijonai litų). Savivaldybės duomenimis, neformaliajame ugdyme dalyvauja ir pradinio kultūros pažinimo „dozę“ gauna trečdalis rajono moksleivių. Dar apie 20 procentų mokinių dalyvauja trumpalaikėse kryptingo meninio užimtumo programose ir renginiuose. Tačiau dažnai visuomenė nežino, kuo užsiima, kokiais kūrybiniais žinių, sporto pasiekimais gali didžiuotis krašto vaikai ir jaunuoliai. Esame pasirengę šią spragą užpildyti ir neabejojame, kad geri pavyzdžiai motyvuoja abejingesnius aktyviau prisidėti prie kultūrinės ir visuomeninės veiklos.
Esame pavyzdys?
Nors Rokiškyje turime begalę lavinimosi įstaigų, ir rajono biudžetui jas išlaikyti yra didžiulė našta, tačiau rajono tarybos nariai vargu ar pritartų siūlymui ką nors mažinti, riboti priėmimą, gerokai pakelti mokestį. Rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Aurimas Laužadis ne kartą yra sakęs, kad minėtais skaičiais mes esame pavyzdys visai Lietuvai. Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokyklos direktorius Albertas Mikulėnas, klausiamas, ar įmanoma sutaupyti mažinant pinigus neformaliam švietimui, juokėsi – jis siūlė sujungti Rokiškį su Kupiškio rajonu ir valdymo išlaidų sumažės perpus. O jeigu rimtai, anot pašnekovo, mūsų rajono negalima lyginti su kaimyniniais, nes jie pirmiausia yra mažesni gyventojų ir vaikų skaičiumi. „Reikėtų galvoti apie vaikų poreikius, negalima jų nepaisyti. Negali biurokratiškai nupjauti, o tada – dalinti pinigus“, – yra sakęs A. Mikulėnas. Jis ir šiandien nori, kad gabūs vaikai turėtų daugiau individualių pamokų, be to, nebežino, „kiek galima mažintis“. „Mažino, mažino, trumpino, trumpino. Jeigu neformalaus ugdymo neliks, jaunos šeimos Rokiškį aplenks. Jauni žmonės – pragmatiški: jei nėra kuo jų vaikams užsiimti, jaunos šeimos paprasčiausiai aplenkia tokį rajoną arba jį palieka“, – neabejoja A. Mikulėnas.
Apsiriboja dalyvavimu renginiuose
Sociologai pastebi, jog 16-24 metų jaunuoliai, ko gero, yra kultūriškai aktyviausia gyventojų dalis. Tačiau daugumos jų kultūriniai poreikiai ir saviraiška apsiriboja dalyvavimu programose ar renginiuose. Šiuo projektu „Gimtojo…“ redakcija yra nusiteikusi periodiškai atlikti vietos vaikų ir moksleivių kultūrinių poreikių tyrimus, puoselėti jų diskusijas, spausdinti jų rezultatus, idėjas, pavyzdžius.
Pirmoje projekto dalyje aprašysime jaunuosius kūrėjus – dailininkus, muzikus, poetus, aktorius. Vėliau skaitytojų lauks pažintys rubrikoje „Kitokie“. Trumpai tariant, tai bus subkultūrų pažinimas.
Antra projekto dalis – „Mano zona“. Čia rašysime apie vaikų ir jaunimo laisvalaikį, populiariausias susibūrimo vietas, velsimės į diskusijas su jaunimu ar mokytojais, kalbančiais apie savo mokinius. „Mokslo zonoje“ tikimės progų kalbinti jaunuosius išradėjus, būsimus mokslininkus, olimpiadų dalyvius. Trečia projekto dalis atiduota neįgaliųjų galimybėms kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime viešinti, taip pat projektams, kuriuose turėtų atsispindėti vaikų ir jaunimo kolektyvų, jaunimo organizacijų veikla tarptautiniuose, respublikiniuose ir rajoninio lygio projektuose.
Birutė BAGDONIENĖ, „Apvalaus stalo“prezidentė
– Ar mūsų rajone yra kuo užsiimti veikliam jaunimui?
– Užsiimti yra kuo, ir nebūtinai veikliam jaunimui. Yra jaunimo organizacijos, į kurias kiekvienas gali kuo puikiausiai įsilieti, o ten jų saviraiškai – gana didelis laukas: nuo ekologijos iki lyderystės mokymosi, ugdymo. „Apvalus stalas“, Rokiškio jaunimo organizacijų sąjunga, jungia septynias visuomenines jaunimo organizacijas. Be to, yra viešoji įstaiga Jaunimo centras, kur jauni žmonės irgi gali save išreikšti, įgyvendinti įvairias idėjas. Tačiau svarbu, kiek jaunimas tuo pasinaudoja.
Visų galimybių jie neišnaudoja, nes yra įpratę: viskas už juos padaryta ir padėta ant lėkštutės, moksleiviai turi labai mažai iniciatyvos. Gal tai švietimo sistemos bėda, bet iniciatyva kažkodėl „užmušta“. Net ir ateinantieji į Lyderių klubą turi labai mažai idėjų. Šiandieninė karta labai skiriasi nuo pirmųjų jaunųjų lyderių, kurie klubo veikloje dalyvavo prieš dešimtmetį.
– Kokią įtaką galėtų padaryti spauda?
– Manau, laikraštis gali prisidėti. Jeigu rašysite apie tai, ką veikia jaunimo organizacijos, tiesiog suteiksite daugiau informacijos. Tada jaunimas išdrįs bent nueiti pasižiūrėti. O gal paskui patiks? Šiuo metu ta informacija nėra plačiai žinoma. Tai ir pačių organizacijų bėda, kad jos nesugeba reikiamai išviešinti savo darbų, veiklos, idėjų.
Egidijus VILIMAS, rajono vicemeras
– Kiek mūsų rajone neformalaus ugdymo įstaigų ir kiek jose užimta vaikų?
– Apie 1700 rajono moksleivių yra užimti aštuoniose rajono neformalaus ugdymo įstaigose.
– Kaip Jūs vertinate jaunimo užimtumą mūsų rajone? Įprasta sakyti, kad jiems per mažai dėmesio, ar sutinkate su tokiu teiginiu?
– Aš manau, kad neformalus ugdymas turi būti įvairesnis – gamtamokslinis, inžinerinis, tiriamasis, pažintinis. Pas mus daugiau orientuojamasi į menus ir sportą. Nors mano duomenys paimti iš įvairių šaltinių, tačiau pagal juos meninių polinkių turi iki 10 proc. jaunuolių, o išskirtinių gabumų – 1,5 proc. Sakyčiau, didelių pinigų skyrimas neformaliam ugdymui (kuris orientuotas į menus) ne visuomet sutampa su jaunų žmonių poreikiais.
Požiūris ir pati formuluotė „siūlyti duoti“ man nepriimtina. Manau, jaunimui tiesiog turime sudaryti sąlygas siekti, ko jis nori. Kaip padaryti, kad daugiau lėšų būtų skiriama kitokios pakraipos neformaliam ugdymui? Jau prieš septynerius metus savo rinkiminėje programoje apie tai rašiau. Programinis finansavimas tai gali išspręsti. Tai yra vienintelis būdas, ir ne aš jį sugalvojau. Sukūrė būrelį, programą – gauna ir finansavimą. Tai turėtų būti ilgalaikė programa. Jeigu atsiras mokinio krepšelis neformaliam ugdymui, daugelis problemų bus išspręsta.
Reda Milaknienė
