Už devynis milijonus litų mieste ir Kavoliškio kaime (Rokiškio kaim. sen.) nutiesti nauji vandentiekio ir kanalizacijos tinklai turi išspręsti dvi problemas: gyventojams suteikti galimybę civilizuotai tvarkyti nuotekas bei apsaugoti aplinką nuo pažeidėjų. Prie naujųjų tinklų jau gali jungtis beveik 200 miesto sodybų, kuriose gyvena apie 400 gyventojų. Antra tiek kiemų prie centralizuoto vandentiekio ir nuotekų sistemos galės prisijungti kiek vėliau.
Pirmosios kregždės
Jeigu ne užsitęsusi žiema, keli miesto individualūs namai jau būtų prijungti prie centralizuotos miesto vandentiekio ir nuotekų tvarkymo sistemos. Nors darbus sutrukdė nepalankūs orai, pageidaujančiųjų pasinaudoti šiais patogumais kasdien daugėja. Pagal UAB „Rokiškio vandenys“ prognozes prie centralizuotų vandentiekio ir kanalizacijos sistemų turėtų prisijungti beveik 500 miesto ir Kavoliškio kaimo sodybų, kuriose gyvena apie 800 žmonių.
UAB “Rokiškio vandenys” vykdė du Europos Sąjungos (ES) finansuojamus vandentvarkos projektus: “Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Rokiškio rajone” ir “Vandentvarkos ūkio plėtra Rokiškio mieste”. Pastarasis jau užbaigtas, o iki kito pabaigtuvių liko visai nebedaug.
Milijonai – po žeme
Bendra šių projektų vertė – per 9 mln. Lt. Daugumą lėšų skyrė ES struktūriniai fondai bei šalies Vyriausybė, prie jų prisidėjo ir UAB “Rokiškio vandenys”. Bendrovė privalėjo finansuoti ne mažiau kaip 5 proc. projektų sumos. Po žeme „sukišti“ milijonai, o kokia iš to nauda bus gyventojams? Gal naudą regės tik tinklus eksploatuojanti bendrovė?
„Šie projektai buvo skirti gyventojų gyvenimo kokybei pagerinti bei aplinkai tausoti“, – sakė „Rokiškio vandenų“ vyriausiasis inžinierius Leonas Butėnas, liaudiškai tariant, „atkandęs dantį“ prie šių projektų rengimo ir įgyvendinimo.
Pasak jo, didelių išlaidų turėjusi bendrovė gaus ir naudos: patiesus naujus vamzdynus iki minimumo sumažėja vandentiekio ir nuotekų sistemų avarijų rizika, o bendrovės klientų turėtų padaugėti 10-15 proc. Šiuo metu „Rokiškio vandenų“ paslaugomis naudojasi iki 80 proc. miesto kiemų.
Valstybės strategija numato, kad iki 2020 m. net 95 proc. šalies gyventojų, tarp jų ir mūsų rajono, naudosis centralizuotomis vandens tiekimo ir nuotekų sistemomis. „Tačiau toks planas – optimistinis, kurį įgyvendinti sunku“, – dėstė inžinierius L.Butėnas. Tam yra objektyvių ir subjektyvių priežasčių. Šie vandentvarkos projektai buvo rengiami prieš gerą dešimtmetį, kai šalyje dar nebuvo krizės ir emigracijos. Situacijai keičiantis, sumažėjo gyventojų, o kartu ir potencialių „Rokiškio vandenų“ paslaugų vartotojų.
Be to, ne visi gyventojai, nors ir turi galimybę, nori jungtis prie miesto tinklų. Vieni motyvuoja neturį tam pinigų, kiti šiaip kratosi bet kokių gyvenimo naujovių.
Pinigai ir grėsmės
Kiek kainuoja nuo miesto tinklų į sodybą nutiesti vandentiekio ir nuotekų vamzdžius? „Mes tokios paslaugos privatiems asmenims neteikiame, todėl negalime pasakyti darbų kainos. Pagal projektą metras tinklų, įskaitant darbą ir medžiagas bei įrangą, kainavo 380 Lt. Tačiau gyventojams vandens ir nuotekų tinklų įvedimas kainuos kur kas pigiau“, – svarstė L.Butėnas. Pasak jo, žmonės darbams gali samdytis ne tik firmas, bet ir individualiai dirbančius asmenis, vamzdžius įsigyti su nuolaidomis. Pašnekovas sakė, jog prisijungimas prie miesto tinklų gali kainuoti 100 Lt ar šiek tiek daugiau (už vamzdyno metrą).
Tačiau ne viską galima pamatuoti pinigais. Nauji miesto ir Kavoliškio vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklai – didelė pagalba ne tik žmogaus buičiai, bet ir gamtai. Daugybė namų ūkių vis dar aplaidžiai tvarko buityje susidarančias nuotekas, kiemuose įrengti rezervuarai netvarkingi, juose besirenkančios nuotekos dažnai išgabenamos į laukus ir išpilamos. Taigi aplinka nuolat teršiama, didėja gruntinių vandenų užterštumas, auga grėsmė žmonių sveikatai bei žala augalijai ir gyvūnijai.
Pasirinkimas: prisijungti prie miesto sistemos arba samdyti nuotekų vežėjus
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Rokiškio agentūros vadovas Vidmantas Bražiūnas sako, jog yra taisyklės, gyventojus įpareigojančios tinkamai tvarkyti buities nuotekas. Jeigu jos kaupiamos sodybų rezervuaruose, būtina sudaryti jų išvežimo sutartį su šią paslaugą teikiančia įmone. Buities nuotekos specialia technika išgabenamos į Rokiškyje esančią fekalijų surinkimo stotį, vėliau jos išvalomos.
„Daugybė žmonių nuotekas deda nežinia kur. Gali būti, kad kai kurių sodybų rezervuarų turinys patenka į miesto lietaus kanalizacijos tinklus arba tiesiai į aplinką“, – svarstė aplinkosaugininkas. Pasak jo, dešimtys gyventojų tikina, jog jų nuotekas išveža samdyti asmenys, tačiau kur šie teršalus išpila, žmonės nesidomi.
Kai kurie gyventojai nuotekas išlaisto savo sklypuose. Prispirti aplinkosaugininkų, jie stebisi, kodėl gi to negalėtų daryti. Esą žemė jų, todėl ir elgiasi, kaip nori. Tačiau V.Bražiūnas sako, kad tai – nepateisinama: paskleista tarša kelia pavojų žmonių sveikatai. Daržus „patręšus“ nuotekomis, dirvožemis, o kartu ir jame auginamos daržovės, užteršiamos žmogui pavojingais nitratais ir nitritais.
Aplinkosaugos pareigūnai žada aktyviai kontroliuoti, kaip miestelėnai laikosi nuotekų tvarkymo reikalavimų. „Tie gyventojai, kurie nesijungs prie miesto nuotekų tinklų, turės mums pateikti teršalų išgabenimo sutartis ir kvitus. Jeigu jų neturės, teks mokėti baudas“, – sakė V.Bražiūnas.
Už aplinkos teršimą nuotekomis baudžiama iki 1 tūkst. Lt, bet to, skaičiuojama gamtai padaryta žala.
Ragins gyventi civilizuotai
Miesto seniūnas Arūnas Krasauskas sakė, jog gyventojai bus raginami jungtis prie miesto nuotekų tinklų. Jo manymu, reikėtų organizuoti gyventojų susirinkimą ir žmonėms išsamiai paaiškinti prisijungimo sąlygas, įkainius, šios paslaugos naudą bei patogumą. Miesto vadovas tikisi, kad dauguma miestelėnų, kurių namų buities nuotekos iki šiol kauptos individualiuose rezervuaruose, pageidaus gyventi civilizuotai, todėl nebus didesnių problemų dėl prisijungimo prie centralizuotos nuotekų sistemos. Na, o tie, kurie šia paslauga nesinaudos, bus griežčiau kontroliuojami.
Aldona MINKEVIČIENĖ
