Vienas žinomiausių mūsų krašto poetų Danas Kairys išleido trečiąjį poezijos rinkinį „Su vėju už parankės“. Jame autorius lieka ištikimas savo pamėgtiems motyvams bei įvaizdžiams: vėjui, vakaro ilgesiui, nakties tylai, mėnesienos šviesai, žvaigždėtam dangaus skliautui. Nelieka apeitos ir šių dienų skaudžios kasdienės buities realijos.
Tokia jo prigimtis…
„Mokytojavo ir rašė eiles, taip sakant, sau, nesigirdamas, poetu nesiskelbdamas, viešajame literatūriniame gyvenime nedalyvaudamas. Tai lėmė nepaprastas jo būdo kuklumas. Tačiau rašė, nes negalėjo nerašyti – tokia jo poetinė prigimtis“, – knygelės įžangoje rašo jo kurso draugas Antanas Rybelis.
Į naująjį eilių rinkinį, kurį poetas D.Kairys parengė tik primygtinai raginamas kurso draugų, sudėti pastaraisiais metais parašyti eilėraščiai. Anot p. Rybelio, lyginant su pirmaisiais poeto rinkiniais, pastarasis šiek tiek kitoks, kartu ir panašus. Naujajame rinkinyje yra daugiau konkrečių praeities detalių, užfiksuotų atminty, į nebūtį nugrimzdusios vaikystės ir jaunystės nostalgija, nemažai socialinių gyvenimo realijų, kurių beveik nėra ankstesniuose rinkiniuose. Labiausia naujasis rinkinys išsiskiria eilėraščių forma: iki tol pamėgtus taisyklingus klasikinius ketureilius, gražiai surimuotus posmus jame pakeitė baltosios eilės.
Visas straipsnis šeštadienio “Gimtajame…”
Reda Milaknienė
