Pabaiga. Pradžia 2013-11-16
Kriaunų krašto žmonės miestelio centrą nutarė papuošti aštuoniomis medžio skulptūromis. Kokia bus naujojo ansamblio tema? Kriauniškiai, ieškodami atsakymo, domisi krašto istorija, etnografija. Šįkart siūlome susipažintu su senąja ir dabartine šio krašto medžio skulptūra.
Senųjų tradicijų saugykla
Siekiant kuo greičiau išgryninti pasiūlymus ir parinkti Kriaunų medžio skulptūrų ansamblio temą surengta konferencija „Kokį kraštą paliksime ateities kartoms?” Joje pranešimą skaitė dailėtyrininkė, Lietuvos liaudies kultūros centro Tautodailės poskyrio vyriausioji specialistė Alė Počiulpaitė. Ji siūlė rinktis kryždirbystę. Po konferencijos menotyrininkė užsuko į Kriaunų kapines. Jose vyrauja akmeniniai paminklai, o medžio skulptūrų – vos kelios.
Dailėtyrininkės dėmesį patraukė medinis 1933 m. datuotas kryžius profiliuotos formos šakomis. Vienas seniausių Kriaunų kapinių medžio drožinių neišlaikė aplinkos poveikio: skulptūros galai pradėję pūti, stogelis sulūžęs, liemuo daugelyje vietų suskilęs, nukritusios kelios Nukryžiuotojo detalės. Beje, šios skulptūros krucifiksas ne medinis, o nulietas iš metalo. Iš dažų likučių matyti, jog prieš keletą dešimtmečių šis kryžius buvo nudažytas. Geriausiai išsilaikę kryžmą juosiantis apskritimo formos nimbas ir jį puošiantys spinduliai.
Šis sakralinis paminklas pastatytas Jonui ir Konstancijai Žukauskams bei jų 14-mečiui sūnui Vladui atminti. Šeima gyveno Stirniškio kaime. Kryžiaus statybą finansavo J. ir K. Žukauskų duktė Ona Žukauskaitė. Ji dirbo tarnaite Rusijoje. Į Lietuvą ši atsivežė ne tik pinigų, bet ir aukso.
Senieji kriauniečiai tikina, jog ąžuolo kryžių pagamino vietinis meistras, tačiau jo pavardės niekas nepamena.
Tremtinių kančioms atminti
Šalia seniausio Kriaunų kapinių kryžiaus stovi kitas. Jis pastatytas atkūrus šalies nepriklausomybę. Kryžiumi įamžinti tremtinių kančias tolimajame Sibire sumanė kunigai Algirdas Dauknys ir Stanislovas Stanikūnas (1957-2011).
„Labai išraiškingas medinis krucifiksas, kryžmą puošia spinduliai, o liemenį – pridėtiniai ornamentai. Kūrinio atlikimo technika matyta, tačiau iš braižo nedrįsčiau įvardinti meistro”, – žiūrėdama į skulptūrą sakė A. Počiulpaitė. Dailėtyrininkė pastebėjo, jog drožinio apatinė dalis įleista į žemę, medis jau pradėjęs pūti, todėl skulptūra gali virsti.
A. Počiulpaitė, apžiūrėjusi kitą nedidelį, įvairiomis detalėmis dekoruotą kryžių Viktorui Driskiui atminti, spėjo, kad jį galėjo sukurti uteniškis Pranas Kaziūnas (1947-2013).
Pasak menotyrininkės, medžio drožybos tradicijos išlaikytos ir drožiant Lurdo Švč. Mergelę Mariją. Paminklas su jos drožiniu įamžina Adomo Mikulėno (1941-1967) ir Genės Lašienės (1925-2012) atminimą.
Medį išstumia akmuo
Kriaunų kapinėse iš gausybės paminklų į akis krenta gėlių kompozicija Valei Zakarevičiūtei-Stankūnienei (1927-2012) atminti. Šios skulptūros autorius vienas garsiausių Lietuvos drožėjų ukmergiškis Rimantas Zinkevičius sakė retai sulaukiantis užsakymų kapinių medžio paminklams, nes žmonės dažniau renkasi akmenį. „Sakoma, jog medžio skulptūra stovi 100 metų, tai yra maždaug tiek, kiek žmogaus atmintyje išlieka prisiminimas apie mirusįjį, todėl siūlyčiau dažniau žmonėms atsigręžti į mūsų kraštuose užaugusį ąžuolą. Iš jo pagaminti paminklai daug artimesni mūsų širdžiai”, – sakė drožėjas.
Šviesaus atminimo V. Zakarevičiūtės-Stankūnienės giminaičiai, užsakę medinį paminklą, sakė, jog velionė labai mylėjusi augalus, todėl jos atminimą saugo medinių gėlių kompozicija.
Išskirtinių krašto drožybos bruožų nepastebėjo
Didžiulis medinis kryžius puošia ir Kriaunų Dievo Apvaizdos bažnyčios prieigas. Įdomu tai, kad jis pastatytas ne šventoriuje, o prieš kleboniją. Menotyrininkė A. Počiulpaitė neatmetė galimybės, jog šį kryžių sukūrė P. Kaziūnas.
Kryžiaus centre – medinė Nukryžiuotojo skulptūrėlė, ją nuo lietaus ir saulės spindulių gaubia dvišlaitis stogelis, virš jo – monstrancija ir užrašas „INRI”. Kryžiaus galai trilapio formos, skulptūra gausiai dekoruota kiaurapjūviais lelijos – tulpės formos drožiniais, o liemuo – raižytais ornamentais. Deja, Kriaunų gyventojai negalėjo pasakyti, kada ir kokia intencija pastatytas šis sakralinis paminklas.
Muziejuje saugomos senųjų kryžių nuotraukos
Rokiškio krašto muziejaus archyvuose saugomos kelios neišlikusių Kriaunų krašto kryžių nuotraukos.
1881 m. Kriaunų bažnyčios šventoriuje pastatytas kryžius išsiskiria puošybos detalių gausa. Jo šakų galai trilapio formos, stogelis lenktas, virš jo – monstrancija, o šonuose – angelai. Skulptūra gausiai dekoruota kiaurapjūviais pridėtiniais ornamentais augalų motyvais. Kūrinio autorius nežinomas. Šį kryžių 1925 m. įamžino fotografas, etnografas, kraštotyrininkas Balys Buračas.
Puošybos gausa, ornamentų formų sudėtingumu ir įvairove nenusileidžia dar vienas šio žinomo etnografo įamžintas kryžius Kriaunų kapinėse. Skulptūra palinkusi, daug medinių jos detalių nulūžusios, nukritusios. Iš nuotraukoje įamžinto vaizdo matyti, jog Kriaunų kapinėse prieš daugelį metų stovėjo labai daug kryžių.
Dailėtyrininkė A. Počiulpaitė, apžiūrėjusi Kriaunų miestelio ir kapinių medinius paminklus, teigė nepastebėjusi išskirtinio šio krašto medžio drožybos bruožo.
Kaimų žmonės stengiasi atstatyti senuosius paminklus
Kriaunų seniūnijos Pakriaunio kaime 2006 m. pastatyta šv. Jono Nepamuko, saugančio žmones nuo potvynių bei neteisingai kaltinamų asmenų užtarėjo, medžio skulptūra. Šventasis vaizduojamas kunigo drabužiais, su kamža, stula, berete, o rankose laiko kryžių ir palmės šakelę. Jo galvą juosia penkių žvaigždžių nimbas. Šią skulptūrą sukūrė rajono medžio drožėjas Gintaras Varnas.
Kaimo gyventoja Dangira Degutytė prisiminė, jog daugiau nei prieš 70 metų Pakriaunį puošė šv. Jono Krikštytojo medžio skulptūrėlė. Deja, jos nuotraukų ar piešinių neišliko. Kaimo žmonės norėjo šią skulptūrėlę atstatyti, tačiau suklydo: vietoj šv. Jono Krikštytojo užsakė šv. Joną Nepamuką. Kai nesusipratimas išaiškėjo, pakriauniškiai nebedrįso prašyti naujos skulptūros.
O štai iš Petrešiūnų kaimo kilę ir čia tebegyvenantys žmonės pas medžio meistrą G. Varną užsakė šv. Jono Krikštytojo skulptūrą. Anot Vitos Mačiulienės, prieškaryje Petrešiūnų kaimą nuo negandų, ligų saugojo būtent šis šventasis, tačiau senosios skulptūros nuotraukų ar piešinių neišliko. Garbaus amžiaus gyventojai prisiminė, jog tai buvo žmogaus ūgio figūra, kurią nuo lietaus ir saulės saugojo nedidelis stogelis. Dabartinėje medžio skulptūroje šv. Jonas Krikštytojas vaizduojamas apsigaubęs tunika, laiko kryžių plonu ilgu stiebu. Ant drožinio pagrindo išskobtas tekstas: „Šv. Jonai, gelbėk mus varge ir giliam vandeny.” Šiuos senosios skulptūros žodžius prisiminė kaimo gyventoja Genovaitė Lašienė. Įdomu tai, jog koplytėlės su šv. Jono Krikštytojo atvaizdu dažniausiai statomos prie vandens telkinių, o Petrešiūnuose – prie mažo jau išdžiūvusio upelio. Žmonės, siekdami išsaugoti senąsias tradicijas, kelininkų paprašė iškasti tvenkinį, šis sumanymas sėkmingai įgyvendintas.
Kriauniečiai Antanina ir Antanas Tumėnai savo sodyboje svajojo pastatyti sakralinį paminklą. 2010 m. stogastulpį su Lurdo Švč. Mergelės Marijos skulptūrėle ir Rūpintojėliu jiems sukūrė medžio drožėjas Saulius Savickas iš Antalieptės (Zarasų r.).
Rinks per susirinkimą
Konferencijos aptarimo metu Kriaunų kultūros centro administratorė Vita Mačiulienė sakė, jog vietos gyventojai būsimose medžio skulptūrose siūlo pavaizduoti šio krašto gamtą – augalus, gyvūnus, paukščius. Tikintieji pageidauja įamžinti šventuosius, globosiančius šį kraštą nuo nykimo, gaisrų, ligų, stichijų ir kitų nelaimių. Taip pat siūloma įamžinti krašto šviesuolius, išnykusius kaimus, tradicinius amatus, liaudies pasakų motyvus, netgi Kriaunų raganą. Kai kurie kriauniškiai pageidauja funkcionalių skulptūrų – suolelių, sūpuoklių…
Gruodžio 6-ąją Kriaunų seniūnas Arvydas Rudinskas sukvies šio krašto gyventojus į susirinkimą. Seniūnijos vadovas pateiks besibaigiančių metų veiklos ataskaitą, o vėliau vyks diskusija, kurios metu vietos gyventojai turės pasirinkti medžio skulptūrų kompozicijos temą.
Dalia Zibolienė
