Respublikos gatvės rekonstrukcija kursto politikų aistras. Ši gatvė pretenduoja tapti prestižine miesto arterija, tačiau… kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių. Rajono taryba šioje istorinėje miesto dalyje bando uždrausti tvoras bei remontus be architektų palaiminimo, tačiau nieko nebegali padaryti dėl gatvės vaizdą darkysiančių naujų elektros dėžių.
Skardiniai vaiduokliai
Praėjusio mėnesio rajono tarybos posėdyje patvirtintos taisyklės, reglamentuojančios istorinėje miesto dalyje esančių pastatų rekonstravimą ir remontą. Labiausia autentiškumą išlaikiusiose Nepriklausomybės aikštės, Kęstučio, Laukupio ir Respublikos gatvėse nuo šiol bus siekiama išsaugoti urbanistinį “audinį – sklypų sistemą (užstatymą, pastatų aukštingumą, architektūrą). Keičiant langus ar duris teks išlaikyti ne tik jų dydžius bei suskirstymo elementus, bet ir spalvinį bei medžiaginį autentiškumą. Panašūs reikalavimai numatyti ir stogams, fasadams. Namų valdų nebus galima aptverti tvoromis, išskyrus iki 80 cm aukščio gyvatvorėmis, kurias taip pat teks derinti su rajono savivaldybės Architektūros ir paveldosaugos skyriumi.
Svarstant šį klausimą tarp politikų kilo naujas ginčas: kai kurie reiškė nepasitenkinimą dėl statomų elektros dėžių, darkančių vaizdą rekonstruojamoje Respublikos gatvėje. “Jei jau ryžomės uždrausti niokoti pastatus plastiko langais, tai kodėl leidžiame dėžes, kurios gadins gatvės vaizdą?” – klausė tarybos narys Raimondas Sirgėdas. Jis kolegoms siūlė įvertinti naujai statomų elektros dėžių “vaizdelį”. Diskusijoms įsilaidavus, rajono tarybos nariai vieningai pritarė, kad padaryta nedovanotina klaida. Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vedėja Danguolė Dagienė politikams nesugebėjo motyvuotai paaiškinti, kodėl elektros tinklams leista darkyti rekonstruojamos gatvės vaizdą. Anot jos, patvirtintas būtent toks projektas: Rytų skirstomieji tinklai pasirinko patį lengviausią ir pigiausią variantą. “Mums sakė: “Gatvėje bus dėžės arba liks stulpai”, – teigė ji, patikinusi, kad dėžės tikrai gražiau nei dabartiniai stulpai. Tarybos nariai su tokiais vedėjos aiškinimais nesutiko. “Daugybė miestų rekonstruoja gatves, bet niekur nematau tokių dėžių”, – tvirtino Rimantas Velykis. Jį palaikę politikai sakė, kad toli pavyzdžių ieškoti nereikia, kad puikiausias pavyzdys – Nepriklausomybės aikštė, kurioje visos elektros komunikacijos paslėptos po žeme. Nei p. Dagienė, nei politikų “tardytas” Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjas Romaldas Vilkas nesugebėjo paaiškinti, kodėl neapsižiūrėta laiku ir į Respublikos gatvę įsileistas toks piktšašis.
Uždrausti, negalima leisti?
Uždrausti negalima, leisti?
Kai kurie tarybos nariai siūlė pasinaudoti tik ką patvirtinta Remonto bei rekonstrukcijų istorinėje miesto dalyje tvarka ir uždrausti šių elektros apskaitos skydų statymą. Neišvaizdžios dėžės Respublikos gatvėje išdygs kas 50 metrų.
Pripažinęs tarybos narių nuomonę teisinga rajono meras Almantas Blažys sakė dar bandysiąs aiškintis dėl galimybių projekte daryti pakeitimus, tačiau abejojo, ar pavyks: norint pakeisti projektą tektų stabdyti gatvės rekonstrukciją, o dėl to gali kilti ir kitų problemų. Anot mero, elektros tiekėjai motyvuoja naujomis elektros tiekimo taisyklėmis, kurios visus elektros apskaitos prietaisus reikalauja statyti valstybės žemėje. Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą, anot rajono vadovo, kuruoja Transporto investicijų inspekcija, kuri griežtai stebės, ar padaryti darbai atitinka projektą. “Neįsivaizduoju, kaip tokios dėžės atrodytų Vilniaus Gedimino prospekte ar mūsų Nepriklausomybės aikštėje. Bet yra kaip yra. Matyt, teks šias dėžės apželdinti vijokliais arba apipiešti kaip langines. Ir tai jau ne pirmas kartas, kuomet mūsų specialistų neapsižiūrėjimas teikiant projektavimo sąlygas sukelia visuomenės nepasitenkinimą. Dėl to turiu savo nuomonę ir ją išsakiau administracijos direktoriui, kuriam pavaldūs savivaldybės specialistai”, – neslėpė susierzinimo meras. Respublikos gatvės rekonstrukciją planuojama baigti šį rudenį.
Ne pirmas “blynas”
Anot politikų ir savivaldybės darbuotojų, verkti norisi žiūrint į Respublikos gatvėje, priešais savivaldybę išdygusią “daržinę” – baigiamą statyti neįprastą pastatą. Apie šį “architektūros šedevrą” “Gimtasis Rokiškis” rašė ne kartą, tačiau Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vedėja D.Dagienė neįžvelgia nieko blogo, kad istorinėje miesto dalyje išdygo tokių formų svetimkūnis. Esą toks projektas įgyvendintas ir Panevėžyje. Miestelėnai iki šiol negali suvokti, kaip ta pati valdininkė prieš kelerius metus į Nepriklausomybės aikštę įleido konteinerinį variantą: bažnyčios kaimynystėje esantį prekybos pastatą leido apkalti geltonos ir mėlynos skardos apdaila, sudarkiusia aikštės statinių architektūrinį vientisumą.
Aldona Minkevičienė
