Vidutiniškai viena iš keturių moterų bent kartą patyrė fizinį smurtą nuo savo sutuoktinio ar partnerio. Pagrindinė smurto šeimoje priežastis – alkoholis. Šalį neseniai sudrebino dviejų moterų žmogžudystės, kurias įvykdė aukų vyrai, o policija nespėjo užkirsti kelio nusikaltimams. Sukrusta, kad būtina didinti policijos finansavimą bei tobulinti smurtautojų atskyrimo nuo aukų įstatymą, nes jis efektyvus tik popieriuje… Kaip įveikti šį XXI a. marą?
Smurto priežastys – šeimoje
Psichologai sako, jog smurtas šeimoje yra tapęs tam tikra bendravimo forma ir būdu spręsti konfliktines situacijas. Kai kurių žmonių, dažniausiai – vyrų, sąmonėje tebėra gaji nuostata, kad jie turi nerašytą teisę agresyviai elgtis. Esą taip atskleidžiamas vyriškumas, o moteris turi būti nuolanki ir paklusni. Specialistų teigimu, prievartos priežastys yra sudėtingos, todėl smurto šeimoje negalima paaiškinti viena priežastimi ar vienu teoriniu modeliu. Dažniausia įvardijamos šios smurto priežastys: vyrų dominavimas šeimoje, skurdas, vaikystėje patirta prievarta, socialinės nuostatos, kurios toleruoja vaikų fizines bausmes ir moterų nuvertinimą.
Sostinės Vaiko ir motinos centro direktorė Nijole Dirsienė, dirbanti su skriaudžiamomis moterimis, seminare žurnalistams sakė, jog smurto priežasčių reikia ieškoti ir aukos, ir smurtautojo biologinėse šeimose, toje aplinkoje, kurioje vienas užaugo smurtautoju, o kitas – auka, leidžiančia būti skriaudžiama, turinčia vadinamąjį žemą smurto pajutimo slenkstį. Specialistės teigimu, dažnai auka įsitikinusi, jog tada, kai jai suduoda per galvą, pastumia ar aprėkia, tėra smulkmena, o smurtą ji supranta tik kaip labai žiaurų elgesį, kai patiriamos sunkios traumos ar net užklumpa mirtis.
N.Dirsienės manymu, panašiai mąsto ir nemaža dalis visuomenės, todėl ji savo abejingumu kuria palankią aplinką smurtui šeimoje.
Teisme smurtautojai atgailauja ir prižada būti „Dievo avinėliais“
Trys klausimai Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėjui Artūrui Diliui
– Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo laukta ilgai, tačiau visuomenė vis garsiau sako, kad nepavyksta efektyviai jo įgyvendinti. Smurtautojas iš teismo paleidžiamas į laisvę. Nors jam skirti draudimai ar ribojimai artintis prie aukos, bendrauti, dažnai šių nurodymų nepaisoma. Policija teigia prie kiekvieno smurtautojo pareigūno nepastatysianti, todėl kyla didelė grėsmė, kad aukai bus atkeršyta. Ar abejonės, Jūsų manymu, pagrįstos?
– Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą galima labai efektyviai įgyvendinti, jei tik pareigūnai imtųsi visų galimų prevencinių ar nusikalstamą veiką užkardančių priemonių ir jų vykdymą efektyviai kontroliuotų. Dažniausiai tokiose bylose prokurorai kreipiasi į teismą dėl bylų nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka (per 10 dienų nuo įvykio). Balandžio 12 d. paskelbiau nuosprendį byloje dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuteistasis pakartotinai smurtavo prieš savo tėvus. Po įvykio pareigūnai jį sulaikė 48 val. Per šį laiką buvo kreiptasi į teismą. Byla išnagrinėta, smurtautojas nuteistas ir nedelsiant pasiųstas į įkalinimo įstaigą atlikti 7 mėn. laisvės atėmimo bausmės.
Daugiau antradienio “Gimtajame…”
Aldona MINKEVIČIENĖ
