Politinė reklama
VIKTORO JENCIAUS, NEPRIKLAUSOMO KANDIDATO Į LR SEIMĄ, SIŪLYMAI SVEIKATOS APSAUGOS TOBULINIMUI
– tęsiant pradėtą sveikatos apsaugos sistemos reformą, būtina mažinti jai biurokratines kliūtis, kurių gausa, šalia kitų priežasčių, yra sąlygota ir dideliu neefektyvių kontrolės institucijų skaičiumi;
– toliau vykdant greitosios medicinos pagalbos, pirminės asmens sveikatos priežiūros reformą, pasiekti, kad medicinos pagalba kiekvienam žmogui būtų užtikrinta ir prieinama, greita ir efektyvi. To siekiant reikia:
– reformą atlikti labai subtiliai, nekertant „iš peties“, o įsigilinant į konkrečius žmonių gyvenimo sąlygų ypatumus kiekvienoje atskiroje, ypač kaimiškoje seniūnijoje. Reikia pasižiūrėti, ar nėra šiuo aspektu padaryta klaidų, pavyzdžiui, reorganizuojant felčerinius-akušerinius punktus į medicinos punktus, ar ne per daug jų panaikinta savanaudiškais tikslais. Ir jeigu taip, tai būtina neatidėliojant ištaisyti klaidas, atstatyti arba naujai įkurti tokius medicininius punktus. Dėl to:
– Rokiškio rajone pats organizuosiu reikiamus darbus minėtos problemos sprendimui;
– aukštos kokybės ir lygmens žmogui teiktinų medicinos paslaugų derėtų siekti išanalizavus bei įvertinus ir kitų valstybių šioje srityje patirtį bei naudotas priemones, tame skaičiuje galimai ir tokias, kaip laipsnišką, dorai bei protingai organizuojamą minėtų institucijų privatizavimą;
– PASP centrų modernizavimas turi vykti taip, kad juos nesunkiai, be didelių naujų investicijų, būtų galima privatizuoti ir naudoti privačioje gydytojų praktikoje;
– privatizuoti PASP centrus leisti tik praktikuojantiems gydytojams;
– nustatyti, kad gydytojai, kurių studijas finansavo valstybė, privalomai, atitinkamą laiką dirbtų Lietuvoje;
– sudaryti, ypač jauniems gydytojams ir slaugytojoms, tinkamas, patrauklias darbo sąlygas ir vietas, realizuoti visas jiems numatytas socialines garantijas, pasiekiant, kad darbą jie rinktųsi Lietuvoje;
– tobulinti vaistų kompensavimo tvarką, galimai reorganizuojant veikiantį ligonių kasų monopolį, įsteigiant kelias, tame skaičiuje ir privačias ligonių kasas ir skatinant tarp jų laisvą konkurenciją;
– siekti, kad lėšos gydymui, pradžioje bent eksperimento tvarka, būtų kaupiamos kiekvieno piliečio asmeninėje sąskaitoje;
– neįgalių ar kitaip socialiai pažeidžiamų Lietuvos piliečių gydymas turi būti užtikrintas, mokesčių mokėtojams mokant „solidarumo“ mokestį, kurį turi reglamentuoti įstatymai.
– atsižvelgiant į tai, kad valstybės lėšomis išlaikoma absoliuti gydymo įstaigų dauguma, ir pripažįstant, kad jų vadovybė yra valstybės tarnautojai ir jokiu būdu ne privačių įstaigų savininkai ir todėl nėra nei socialiai, nei juridiškai, nei logiškai teisinga laikyti gydymo įstaigos vadovą pilnateisiu darbdaviu viso gydymo personalo atžvilgiu, kaip kad yra dabar. Tokia padėtis yra taisytina, ypač valstybės vedamos nediskriminuojančios, bet socialiai teisingos savo piliečiams ir tarnautojams ekonominės politikos atžvilgiu. Todėl būtina nustatyti bei sunorminti ne vien tik atitinkamus medicinos personalo krūvius, bet ir valstybės įstatymais įtvirtintą personalo darbuotojų atlyginimų dydį. Šiuo metu jis neleistinai ir ypač išskirtinai mažas yra slaugytojoms ir visiems vidurinio medicinos personalo darbuotojams. Todėl būtina neatidėliojant parengti ir Seime priimti įstatymo pataisą, numatančią, kad medicinos slaugytojų atlyginimas turi sudaryti 70% – 80% gydytojų vidutinio atlyginimo dydžio duotoje gydymo įstaigoje arba jos padalinyje.
Politinė reklama bus apmokėta iš Kandidato į LR Seimo narius Viktoro Jenciaus rinkimų sąskaitos. Užs. 49
