Įspūdingos asmenybės ir skaičiai
Prieš trejetą metų į jubiliejinio, dvidešimtojo, plenero uždarymo šventę organizatoriai sumanė pakviesti visus pleneruose dalyvavusius menininkus. Jų priskaičiuota beveik dvi dešimtys. Kūrė vilniečiai dailininkai Gintaras-Palemonas Janonis, Robertas Bliuj, Jeroslavas Rokickij, Arvydas Baltrūnas, Algimantas Kliauga, Mindaugas Aučyna; rokiškėnai dailininkai Raimondas Gailiūnas, Stanislava Daščioraitė, Arūnas Augutis, Birutė Dapkienė. Prisijungė medžio skulptoriai rokiškėnai Gintaras Varnas, Vidmantas Zakarka ir panevėžietis Eduardas Titas; akmens skulptorius Domininkas Čepas, panevėžiečiai kalviai Vytautas Kryževičius ir Saulius Kronis, rokiškėnas menininkas Igoris Skripka. Tapyti paveikslai, langinės, freskos, sieninės tapybos darbai, kurtos medžio ir akmens skulptūros, kalvystės bei keramikos darbai, vitražai. Plenerų siela tapusio dailininko A. Bagdono skaičiavimu, vien jo tapybos darbų lieka daugiau nei 60. Tuo metu dailininko stalčiuje gulėjo keletas lapų popieriaus su visų metų plenerų dalyvių pavardėmis ir trumpais darbų aprašymais, mat buvo ruošiamasi pateikti menininkų kūrinių metrikas. Dalis darbų išsibarstę po globos namų patalpas, kita dalis, esanti lauke, prieinama visai visuomenei.
Filosofiškos
Iš pagrindinio kelio Daugpilis–Kupiškis–Panevėžys pasukus Skemų kryptimi ir privažiavus socialinės globos namų teritoriją, neįmanoma nepastebėti D. Čepo sukurtų akmens skulptūrų. Jos išdėstytos palei kelią ir palei taką, vedantį į varpinę ir koplyčią. Kai kurioms sukurti prireikė ne vieno plenero. Galingiems akmenims atvežti ir pastatyti prireikdavo sudėtingo, tik tokiems darbams pritaikyto krano ir kitos technikos.
Norėdamas suvokti skulptūrų prasmę, privalai stabtelėti, apžiūrėti iš visų pusių. Masyviuose rieduliuose įprasmintos Šv. Mato, Šv. Morkaus, Šv. Luko, Šv. Jono evangelijos, Vytis, dvigubas kryžius bei kiti simboliai. Kiekvienas darbas atspindi paties autoriaus gyvenimišką filosofiją bei poziciją. Pasak menininko, kūnas žmogui duotas tam, kad turėtų jungtį tarp žemės ir dangaus. Per stuburą einą trys kanalai – aukos, kovos ir meilės. Tokių prasmių ir reikia ieškoti kūriniuose.
Nuo žibintų – iki sietyno
Kalvis S. Kronis per plenerus darbuojasi ne Skemuose, o savo kalvėje, Panevėžio rajone. Per vieną iš plenerų jis sukūrė nuorodą į koplyčią ir varpinę. Sugalvojo, kad tokia nuoroda galėtų tapti du žibintai, sudarantys arką. Tai masyvūs, ornamentuoti, klasikiniai žibintai. Jie pastatyti takelio, vedančio į minėtus sakralinius pastatus, pradžioje. Arkos aukštis siekia apie 3,50 m.
S. Kronis tęsia sumanymą ir abipus takelio jau stovi ne viena pora žibintų. Kalvio dekoratyvių darbų regime ir ant globos namų, ir ant koplyčios sienų. Jis nukalė kryžius varpinei ir koplyčiai, tačiau, ko gero, įspūdingiausias ir didingiausias yra didžiulis sietynas koplyčios viduje.
Prakalbina medį
Prie koplyčios į kurį šoną bepasisuksi, pamatysi medžio skulptoriaus G. Varno kūrinių. Linksmo būdo menininkas taip pat turi savo filosofiją ir intriguoja. Kurdamas Rūpintojėlį, vaizdavo ne kenčiantį, pavargusį Kristų, o linksmesnį, tad skulptūroje dominuoja „rudeniškos tendencijos“ – javų varpos, Rūpintojėlis rankoje laiko obuoliuką, nes derlius, branda, brendimas, autoriaus manymu, yra pats geriausias metų momentas.
Dievdirbio Liongino Šepkos talento išmanytojai skulptūrose suras „šepkiškų“ motyvų, o susidūrusieji su drožyba lai pamąstys, kurioje vietoje meistras patyrė kūrybinių kančių ir išsprendė rebusą, kaip apeiti vadinamąjį medžio žiedą, mat bedirbant paaiškėjo, jog ąžuole yra žaizdų. Naujausias G. Varno darbas – Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu skulptūra. Ji taps prakartėlės pradžia.
Vienas iš plenerų skirtas koplyčiai išgražinti
2016 m. pleneras išsiskyrė tuo, kad jo metu kurti koplyčiai skirti meniniai kūriniai. Kas sukurta, liudija prie koplyčios sienos pritvirtinta lentelė su tokiu įrašu: „Dėkojame už sukurtą Skemų kaimo koplytėlės apipavidalinimą: dailininkui Arvydui Bagdonui – nutapiusiam Kryžiaus kelio stotis; tautodailininkei Birutei Dapkienei – ištapiusiai koplytėlės lubas; medžio drožėjui Gintarui Varnui – išdrožusiam Nukryžiuotąjį; kalviui Sauliui Kroniui – nukaldinusiam varpinės ir koplytėlės kryžius bei sietyną; skulptoriui Domininkui Čepui – už skulptūros kompoziciją iš akmens; vitražų kūrėjui Igoriui Skripkai – sukūrusiam koplytėlės langų vitražus.“
Stočių viena daugiau nei buvo prašyta nutapė dailininkas A. Bagdonas. Jis nenorėjęs, kad Kryžiaus kelias pasibaigtų mirtimi, tad tapė 15-ąją, Prisikėlimo.
Šiais, 2022 metais, per XXIII plenerą, I. Skripka sukūrė tai, ko labai trūko šiems maldos namams – tai akmeninį indą švęstam vandeniui laikyti. Jis pastatytas koplyčios viduje, prie pat lauko durų.
Menininkas yra sukūręs globos namams ir daugiau darbų. Vienas jų – relaksaciniam kampeliui iš žalvario ir vario nukaldinta obelis-fontanas.
Mįslė dėl rodyklės
Tačiau čia „užtraukiam stabdį“, kadangi apie galimybę pamatyti kūrinius geriausiu atveju nutuokia tik rokiškėnai, o pravažiuojantys apie tai net negali rasti informacijos, mat stinga rodyklės, nukreipiančios ne į vietovę, o į lankytiną objektą, nors 2021 m. spalio mėnesio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Skemų socialinės globos namų koplyčia įtraukta į lankytinų vietų sąrašą. Baigia praeiti metai, tačiau rodyklės šalia kelio Daugpilis–Kupiškis–Panevėžys vis nėra. Maža to, koplyčios, kaip lankytino objekto, nerandame ir Rokiškio turizmo ir verslo informacijos centro internetiniame puslapyje. Pasak vadovės, „galbūt ir nėra“. Rajono savivaldybėje dėl nuorodos pagūžčiojo pečiais, mat kelias priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD), reikia derinti su ja. LAKD „Gimtajam…“ kaip kirviu nukirto – nuoroda privalo rūpintis pareiškėjas. Ir paaiškino žingsniukus, kaip tai padaryti. Galbūt po vasaros atostogų paaiškės, kieno stalčiuje įstrigo nutarimo vykdymas?
Pasiruošę
Skemų socialinės globos namų direktorius Gintaras Girštautas viliasi, kad meno kūriniai taps prieinami ir žinomi ne vien rokiškėnams. O šių namų gyventojai jau seniai apsiprato ir su menininkų draugija, ir su kūriniais, lanko koplyčioje aukojamas šv. Mišias. Direktoriaus teigimu, vienas jų – Jonas – gali suteikti informaciją, parodyti aplinką svečiams, o metų pabaigoje įstaiga planuoja įsigyti autogidą.
Nors rodyklės nėra, tačiau svečiai laukiami – ant koplyčios durų nurodytas telefono numeris, kuriuo paskambinę sulauksite gyventojo, jums bus atrakintos maldos namų durys.
Projektą iš dalies remia:
„Patirk čia…“ – 10 000 EUR
