Kokia buvo pradžia
Rokiškio teatrinių tradicijų pradžia – prieš 120 metų. 1893 m. Panemunėlio apylinkės Naujikų kaime buvo suvaidintas pirmasis slaptas lietuviškas vaidinimas pagal Juozą Tumą-Vaižgantą „Nepadėjus nėr ko kasti“. 1959 m. Rokiškio teatras pirmasis Lietuvoje gavo Liaudies teatro vardą ir gyvuoja iki šių dienų. Šiemet jam – 60 metų. Rokiškyje daugiau nei du dešimtmečius sėkmingai vyksta tarptautinis teatrų festivalis „Interrampa“, Teatro dienos proga – „Nikodemų“ statulėlių įteikimo ceremonija.
Bet, nepaisant šių teatrinių tradicijų, svarbiausias teatrinis renginys – Lietuvos profesionaliųjų teatrų festivalis „Vaidiname žemdirbiams“. Tai – vienintelis teatrų festivalis Lietuvoje, be pertraukų gyvuojantis keturis dešimtmečius, išlaikęs prizų-premijų teikimo ir teatrų rėmimo tradicijas. Savo ilgaamžiškumu bei unikalumu jis tapo ir visos Lietuvos kultūrinio gyvenimo reiškiniu.
Priminsime, kad pirmasis profesionaliųjų teatrų festivalis „Vaidiname žemdirbiams“ įvyko 1985 m. kovo mėnesį tuometinio Rokiškio rajono vykdomojo komiteto pirmininko Vytauto Sketerio (1928 11 20–2005 02 04) iniciatyva.
Iš pradžių festivalių dalyviai rodydavo spektaklius ne tik Rokiškio mieste, bet ir kaimuose. Nuo 1991 m., pasikeitus ekonominei situacijai, festivalis vyksta tik Rokiškio kultūros centre. Būta ir sunkių laikų – žiūrovais neužpildytų ir šaltų salių, sumažėjusių galimybių teatrams atvykti, nepalankių politinių vėjų. Bet visa tai įveikė Lietuvos profesionaliųjų teatrų nuoširdus palaikymas, rėmėjų ištikimybė bei pačių organizatorių didžiulis entuziazmas.
Suskaičiuota, kad kasmet geriausius visų Lietuvos profesionaliųjų teatrų spektaklius pamato apie 8000 žiūrovų ne tik iš Rokiškio miesto ir rajono, bet ir iš Ignalinos, Kupiškio, Zarasų, Biržų, Ukmergės, Vilniaus, Kauno.
Tradiciškai festivalyje pasirodantys teatrai pretenduoja į prizus, vėliau – premijas: pagrindinis – už geriausią spektaklį, už geriausią spektaklį vaikams, už geriausius vyro ir moters vaidmenis, už antraplanį vaidmenį, nuo 1986 m. simpatiškiausiam (-iai) aktoriui (-ei), nuo 2003 m. – perspektyviausiam (-iai) aktoriui (-ei) bei kiti specialūs prizai (nuo 1990 m.). 1985–1993 m. buvo teikiami prizai geriausiam lėlės aktoriui.
1987 m. įsteigtas žiūrovų prizas. Tai – ne tik piniginė premija, bet ir rokiškėnų gaminama produkcija ir jo labai nori visi teatrai.
Vos paskelbta, žinia, kad keičiamas profesionaliųjų teatrų festivalio „Vaidiname žemdirbiams“ pavadinimas, įplieskė diskusiją. Rokiškėnams ne tas pats, kaip jis vadinsis. Organizatoriams, ir ne tik jiems, atrodo, kad senajam pavadinimui „laikas į paraštes“, iš pavadinimo ne kartą yra tyčiotasi apeliuojant į tai, kad tai sovietmečio reliktas, o pagrindiniai žiūrovai – ne žemdirbiai. Šalia girdime argumentų, kodėl pavadinimą derėtų palikti.
Akmenėlis, už kurio vis suklumpama
Rajono savivaldybės Komunikacijos ir kultūros skyriaus vedėja Irena Matelienė teigia: „Praėjusiais metais Kultūros centras kvietė diskutuoti apie šį festivalį. Moderatorius mums aiškiai sakė – pavadinimo keitimas rinkoje eina kartu su turinio arba tikslinės rinkos pokyčiais. Tai kas keisis festivalyje kartu su jo pavadinimu? Ar kaita bus tik pavadinimas?
Žodis „žemdirbiai“ tapo akmenėliu, už kurio vis suklumpama. Įdomu, kaip kitiems rokiškėnams, bet manęs tas žodis nei glumina, nei žeidžia, nei paverčia kažkuo, kuo nesu.
Pabandykime jį pakeisti – „Vaidiname… kam?“ „Vaidiname Rokiškiui“? Gali pasirodyti, kad mums kaip ir buvo sarmata dėl to žodžio.
Aš asmeniškai nejaučiu jokio komplekso dėl šio pavadinimo. Jei kažkas kažkur galimai pasišaipė iš jo, tai labai galimai šiame festivalyje nesilankė ir nevažiuos į Rokiškį, kaip mes jį bepavadintume. Šiandienoje tokių bandymų neigti ilgaamžiškumą kaip vertę apstu – net Dainų šventė buvo užsipulta kaip pasenusi, pavadinimas neatspindintis viso renginio, reikėtų mat tapti kažkokiu prekės ženklu ir nerti į tarptautiškumą t. t.
Su visa pagarba dabartinių dviejų pavadinimų variantų kūrėjams – jie dailiai, taisyklingai sudėti, gražūs, bet „Rokiškio pavasaris“ man asmeniškai kelia pirminę asociaciją su visuomeniniu sąjūdžiu („Tautų pavasaris“, „Arabų pavasaris“ ir pan. ), antrinė asociacija – mugė, talka. O Lietuvos profesionaliųjų teatrų festivalis Rokiškyje stokoja spalvų ir lengvai ištirps festivalių pasiūloje.
Regione jau turime šiuos: Biržų profesionaliųjų teatrų festivalis „Žaldokynės kraštas“ (smalsu, jie diskutuoja apie tai, kad pavadinimas asocijuojasi su aludariais?), Unės Babickaitės Lietuvos profesionaliųjų teatrų festivalis, profesionaliųjų teatrų festivalis „Pjero dienos Utenoje“. Pasvalys taip pat pradeda ambiciją turėti profesionalių teatrų festivalį.
Ar tik nerizikuojame pakeisti „vienintelį tokį“ į „vieną iš tokių“?“
Asocijuotis gali ir su psichiatrijos ligonine
„Man atrodo, kad nereikia keisti, bet ne man spręsti. Tai festivalis su savo pavadinimu ir „brendu“. Toks visada buvo ir gali toks likti. Pavadinime nematau nieko žeminančio. Man atrodo, kad sovietmečio reliktas būtų, jei vadintųsi „Vaidiname kolūkiečiams“, o žemdirbiai ir dabar yra žemdirbiai. Kai pas mus prasidėjo „Vaidiname žemdirbiams“, Kaunas turėjo „Vaidiname darbininkams“. Dabar gal jie tokio nebedaro“, – kalbėjo režisierius, žiuri narys Jonas Buziliauskas. Jis mano, kad jei kažkas tyčiojasi iš pavadinimo, tai jie atseit baisūs miestiečiai. „Man rodos, kad tas vardas gali išlikti, nes ne tik rokiškėnams vaidinama, ir aplinkinių rajonų žiūrovai atvažiuoja. Ir apskritai, jei bus spektakliai geri, ar „žemdirbiams“, ar „rokiškėnams“ – nesvarbu. Festivalius rengia visi. O Rokiškis visuomet išsiskyrė kokybe, kai suvažiuoja geriausi. Buvo laikai, kai čia matydavome aukščiausią lygį – Tuminą, Vaitkų, Koršunovą, Nekrošių. Bet geri spektakliai dideli, jie netelpa, todėl veža gastrolinius. Tik Rokiškis kažkaip susitardavo“, – svarstė režisierius.
Jo nuomone, tyčiotis galima ir iš Rokiškio, nes čia yra psichiatrijos ligoninė, kai kam miestas su ja asocijuojasi. „Mano nuomonė – viena iš tūkstančio, o pavadinimas man asocijuojasi su geru festivaliu, kurį sukūrė Jonas Korenka“, – kalbėjo J. Buziliauskas.
Visi teatrai rimtai žiūri į šį festivalį
„Mes su kolegomis diskutavome apie šį pavadinimą. Jis turi „tarybinio kvapo“, kita vertus, visi žino, koks tai festivalis. Bet aš esu už pavadinimo keitimą. Tik reikia taiklaus pavadinimo. „Rokiškio festivalis“ būtų visiems aišku. Gal galima sugalvoti ir dar geresnį. Tai būtų ir Rokiškio miesto sklaida. Galiu pasakyti, jog visi teatrai rimtai žiūri į šį festivalį, su džiaugsmu į jį važiuoja. Tai atsakomybė. Ir organizatoriai, tikiuosi, „ne iš lempos“ kviečia, kas turėtų pas jus vaidinti. Pamenu, Lungienė (buvusi Rokiškio kultūros centro direktorė – aut. past.) važinėdavo ir rinkdavo“, – sakė Šiaulių dramos teatro aktorius Dalius Jančiauskas.
Televizija jau pervadino
Vaiva Kirstukienė, Rokiškio kultūros centro direktorė, sakė, kad net 92 proc. žiūrovų pasisakė už tai, kad reikia keisti festivalio pavadinimą. „Mums, organizatoriams, patinka, kad būtent festivalio metu tikri teatro mėgėjai gali reikšti ir reiškia nuomonę. Ir dar mes laukiam. O gal kas pasiūlys tokį variantą, kad išsyk suprasim, kad tai JIS. O galbūt bus vienas iš variantų, kas yra įrašyta lapelyje. Svarbu, kaip iš šalies mus mato kiti, o jie mus vadina Rokiškio teatrų festivaliu ir TV, žiūriu, eina eilutė „Rokiškio KC teatrų festivalis“. Ir teatrai, kai parsiveža prizų, pranešimuose spaudai mus vadina Rokiškio teatrų festivaliu“, – sakė direktorė.
Projektą iš dalies remia:
