– Išsamiau – kas ta Žarija“ ir kas jos metu vyks?
– Čia žarijas kurstys 5 pogrindžio skambesiui pasišventę vardai. Pora stiprių subkultūros puoselėtojų iš sostinės – Interiors bei Hilda, vienas kaimynas mohikanas iš Anykščių – Onis ir dvi vietinės tokių įvykių priežastys – Kostman bei Trumpa.
Spalio 31dieną adresu Miškininkų g. 9, Rokiškyje, vyks aitresne nata grįsta klubinė naktis, puikiai atliepianti išrankesnę ausį. Kuo skubu pasidžiaugti tais greitėjančiais dūžiais. Su metais kyla ne tik apetitas, bet ir tempas. Kviečiami visi nakties išdaigoms atviri bendražygiai dar vienos solidžios ir saugios patirties audioklube, kuriame pinsim garsinius atradimus į kruopščiai sukonstruotas patirtis. Tikėkitės gilių paieškų – ir vedimo per nepažįstamą, bet kažkaip keistai artimą garsinį peizažą. Lai skrieja ta gili juoda nata kaip tuščiažiedžių vilčių kupina žarija.
– Pagal juodą aprangos kodą – čia bus Helovynas?
– Helovyno dvasia gal ir tvyros ore, bet mes nesame prie jos prisirišę. Tai labiau proga išeiti iš kasdienybės, truputį pažaisti su įvaizdžiais ir spalvomis. Helovynas visgi yra pretekstas susitikti, paklausyti kokybiškos muzikos, pabūti kartu – be privalomų moliūgų ar kaukių. Tad jei norėsite, galite ateiti kaip pats savęs šešėlis, o šiaip tai labai lauksime jūsų juodų kaip anglis. Kokie laikai, tokia ir spalva – juodai graži, nes šiandien esame laisvi.
Juoda spalva – tai čia ne gedulas, o pasirinkimo laisvė. Ji viską sugeria, bet nieko nesmerkia – tinka tiek šventei, tiek rimčiai. Šiandien juoda gali būti džiaugsminga, elegantiška, net ironiška. O galų gale – tai spalva, kuri leidžia būti savimi be triukšmo, bet su turiniu.
…Kultūra nėra vienalytė – ji gyva, kvėpuojanti ir nuolat kintanti…
– Etnotradicijų sargai neseniai išsiuntinėjo įvairioms institucijoms baugų raštą, kaip reikia nešvęst Helovyno, akcentuotis į lietuviškas tradicijas ir t. t. Ką manai apie tai?
– Lietuviškos šventės ir tradicijos yra mūsų pagrindas, bet jos neturi būti prieš kažką – jos gali būti šalia, kartu. Šiuolaikinis žmogus gali degti žvakelę ant kapų ir tą patį vakarą pasipuošti juodai bei nueiti į koncertą. Kultūra nėra vienalytė – ji gyva, kvėpuojanti ir nuolat kintanti.
