Gydytoja gastroenterologė Gabrielė Milaknytė: „Dauguma vadinamųjų detoksikacinių produktų neturi įrodytos naudos, o kai kurie – netgi gali pakenkti.“ Asmeninio archyvo nuotr.

– Praėjusią savaitę VULSK atlikta dešimtoji kepenų transplantacija naudojant mašininę perfuziją. Gal galit išsamiau papasakoti kuo tai išskirtinė transplantacija?

– Taip, šis atvejis buvo dešimtoji kepenų transplantacija Lietuvoje, kurioje naudota mašininė perfuzija – tai tikrai svarbus žingsnis pažangesnio transplantacijos proceso link. Ši technologija leidžia perfuzuoti (arba kitaip tariant – „perplauti“) kepenis specialiu tirpalu jas prijungus prie dirbtinės kraujotakos aparato. Tai atliekama dar prieš transplantaciją, siekiant atkurti kepenų gyvybingumą, įvertinti jų funkciją ir net pagerinti jų būklę.

Mašininė perfuzija ypač naudinga tuomet, kai organas paimtas iš rizikingesnio donoro – pavyzdžiui, vyresnio amžiaus ar turėjusio sveikatos problemų. Tokie organai anksčiau dažnai būdavo netinkami transplantacijai, o dabar – suteikiamas antras šansas. Toks metodas leidžia saugiau panaudoti daugiau kepenų ir taip išgelbėti daugiau gyvybių.

Praėjusią savaitę Santaros klinikų medikų atlikta dešimtoji kepenų transplantacija naudojant mašininę perfuziją. Toks metodas leidžia saugiau panaudoti daugiau kepenų ir taip išgelbėti daugiau gyvybių.
Asmeninio archyvo nuotr.

– Per LRT praėjusią savaitę kalbėjote, jog kepenų detoksikacija – marketingo triukas. Gal galite išsamiau pasakyti – ar kepenų detoksikuoti, valyti tikrai nereikia?

– Taip, tai buvo sąmoningai griežtas pasakymas. Bet jis atspindi realybę. Sveikos žmogaus kepenys yra natūralus, nuolat veikiantis detoksikacijos organas. Jos pačios šalina toksinus, apdoroja vaistus, alkoholį, hormonus ir kitus junginius. Nėra jokio mokslinio pagrindo teigti, kad papildomi „valymai“ ar „detoksai“ yra reikalingi ar naudingi sveikam žmogui.

Dauguma vadinamųjų detoksikacinių produktų neturi įrodytos naudos, o kai kurie – netgi gali pakenkti. Jei žmogus jaučiasi blogai, jaučia nuovargį, virškinimo problemas ar kitus simptomus, vietoje „detokso“ vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju ir ieškoti tikrųjų priežasčių.

– Ką galite pasakyti apie papildus, kurie „žudo“ kepenis? Kokie tai papildai ir kuo jie gresia? Ar susiduriate su tokiais atvejais?

– Taip, tikrai susiduriame. Nors maisto papildai dažnai vertinami kaip „natūralūs“ ir „saugūs“, kai kurie iš jų gali turėti toksinį poveikį kepenims. Dažniausiai matome kepenų pažeidimus, susijusius su svorio metimo, sporto ar „detoksikaciniais“ papildais. Pavyzdžiui, žaliosios arbatos ekstraktas didelėmis dozėmis, steroidai raumenims „užsiauginti“ yra siejami su ūminiu kepenų pažeidimu. Taip pat pavojingi papildai, kuriuose yra daug nežinomų augalinių mišinių ar neaiškios kilmės ingredientų.

Rizika dar padidėja, kai žmogus vartoja kelis papildus vienu metu, derina juos su vaistais ar turi lėtinių negydomų ligų. Todėl visada rekomenduojame pasitarti su gydytoju prieš pradedant vartoti bet kokius papildus. Ypač jei jau turite kepenų problemų.

– Kada kepenys būna paveikiamos negrįžtamai ir kas tuomet gali padėti?

– Negrįžtamas kepenų pažeidimas vadinamas ciroze – kai vietoj funkcionuojančio kepenų audinio susiformuoja randai, ir kepenys nebegali tinkamai atlikti savo funkcijų. Tokia būklė išsivysto palaipsniui. Dažniausiai dėl lėtinio alkoholio vartojimo, virusinių hepatitų ar metabolinių ligų. Tokių kaip MASLD (anksčiau žinoma kaip NAFLD).

Kai kepenys pažeidžiamos negrįžtamai ir išsivysto kepenų nepakankamumas, vienintelis gydymo būdas – kepenų transplantacija. Ji gali sugrąžinti žmogui pilnavertį gyvenimą, bet svarbu suprasti, kad tai sudėtinga procedūra ir donorinių organų vis dar labai trūksta.

– Kokie svarbiausi rizikos faktoriai, kuriems žmonėms labiausiai reikia saugoti kepenis ir kaip tai daryti – ko negerti, ką riboti, ko nevalgyti?

– Pagrindiniai rizikos veiksniai – lėtinis alkoholio vartojimas, nutukimas, cukrinis diabetas, virusiniai hepatitai (ypač hepatitas B ir C), taip pat – nekontroliuojamas vaistų ar papildų vartojimas.

Svarbiausi patarimai kepenų sveikatai:

  • Vengti arba labai riboti alkoholį.
  • Laikytis subalansuotos mitybos – mažinti cukraus, rafinuotų angliavandenių, perdirbto maisto suvartojimą.
  • Kontroliuoti kūno svorį ir fizinį aktyvumą.
  • Skiepytis nuo hepatito B, pasitikrinti dėl hepatito C.
  • Nevartoti papildų ar vaistų be būtinybės.

– Jūs dirbate su transplantuojamais ligoniais. Papasakokite prašau, ar ilgai žmonės laukia donoro organo, ar jei šiandien išsiimsiu donoro kortelę – rytoj galėsiu kažką išgelbėti, prikelti naujam gyvenimui?

– Tai labai jautrus ir svarbus klausimas. Lietuvoje vis dar turime nemažai pacientų, laukiančių kepenų transplantacijos, o donorinių organų vis dar nepakankamai. Žmonės dažnai laukia mėnesiais, o kartais, deja, nesulaukia.

Donoro kortelė – tai jūsų apsisprendimo ženklas, kad, jūsų mirties atveju, jūsų organai gali būti panaudoti kitų gyvybei išgelbėti. Kortelės turėjimas išreiškia jūsų valią, bet sprendimą dėl donorystės vis tiek priima artimieji. Todėl labai svarbu su jais apie tai pasikalbėti iš anksto.

O ar galėsite kažką išgelbėti rytoj? Galbūt. Niekada nežinome, kada nutinka nelaimė. Bet svarbiausia – tokį sprendimą priimdami šiandien, jūs realiai prisidedate prie vilties tiems, kurie laukia ant gyvenimo ir mirties slenksčio.

Monika VARNAITĖ

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: