Pirmoji miesto kavinė švenčia dvidešimtmetį
Lina DŪDAITĖ
Lapkričio 3-iąją dvidešimtmetį švęs pirmoji Rokiškio kavinė – „Senas grafas”. Apie drąsą pradėti verslą permainų laikais, besikeičiančius klientų norus bei įpročius ir per dvidešimtmetį išrastą sėkmės receptą pasakojo „Seno grafo” savininkė Audronė Šablinskienė.
Į permainų verpetą
Audringieji 1993-ieji – privatizacijos, privataus verslo, didelių svajonių ir permainų metai. Tuomet vaikelį auginusiai panevėžietei A. Šablinskienei kavinė buvo ne skambi idėja, o gyvenimo padiktuota būtinybė. Baigusi visuomeninio maitinimo organizavimo ir technologijų studijas tuometiniame Kauno politechnikos institute jauna moteris dirbo Panevėžio visuomeninio maitinimo susivienijime. Kaip ir daugelis jaunų moterų, ji ramiai išėjo motinystės atostogų. „Ir aš, ir vyras Algimantas dirbome valdiškus darbus, buvome ramūs ir saugūs dėl ateities. Tačiau 1993 m. prasidėjo permainos: visuomeninio maitinimo įmonės – kavinės, restoranai – buvo privatizuojamos. Supratau, kad gali atsitikti taip, jog grįžusi iš motinystės atostogų, neberasiu savo darbo vietos”, – apie postūmį imtis verslo pasakojo pašnekovė. Ji su vyru Rokiškyje jau buvo ėmęsi smulkaus verslo: krautuvėlėje prekiavo dailininkų kūriniais. Verslas sekėsi, tad jauna pora ryžosi išbandyti kavinės verslą. O čia dar pasitaikė galimybė įsikurti patalpose pačioje Rokiškio širdyje – prie pat Šv. Mato bažnyčios, senoviniame pastate.
Profesionalūs sprendimai
Kaip ir daugelis pradedančiųjų verslininkų, savąją kavinukę A. Šablinskienė įsivaizdavo tarsi iš užsienietiškų filmų: jaukioje salėje prie staliukų pusryčiauja verslininkai, prie kavos puodelio sklaido laikraščius. Semtis pavyzdžio ir patirties nebuvo iš ko: dauguma kavinių buvo valstybinės, o kelios privačios veikė tik didmiesčiuose. Tačiau jauna specialistė pasitikėjo savo žiniomis, patirtimi, nuojauta. „Juk esu viešojo maitinimo specialistė. Taigi žinių, būtinų savajam darbui, turėjau. Manyčiau, kad imdamasis verslo žmogus turi išmanyti tą sritį, kurioje ketina dirbti”, – sakė ji.
Patirtis ir verslininkės nuojauta nenuvylė: A. Šablinskienė nedarė klaidos, būdingos daugeliui pradedančiųjų kavinių verslą: nekūrė keliolikos puslapių valgiaraščio su įmantriausiais patiekalais. „Seno grafo” meniu buvo neilgas, tačiau įsimintinas. Dar iki šiol kavinės lankytojai prašo firminio „žiuljeno”: šiuo retu prancūzišku patiekalu kavinė pavergė rokiškėnų širdis. Svečiams buvo siūlomi įdomūs desertai, užkandžiai, ruošiami iki tol mūsų rajone nematyti alkoholiniai kokteiliai.
Pakeitė sampratą
Nors savąją kavinę pradedantieji verslininkai įsivaizdavo kaip jaukią ir ramią, skirtą solidesnio amžiaus publikai, rokiškėnai netruko pakeisti jų sampratą. „Senas grafas” nuo pirmųjų dienų tapo gyva, linksma, Rokiškio jaunimą vakaroti viliojančia įstaiga. „Kavinė buvo tarsi baras: svečiai į ją rinkdavosi po darbų, maždaug apie 18-19 val. ir ilgai vakarodavo. Jaunimas čia skirdavo pasimatymus, skanaudavo kokteilius, linksminosi”, – pasakojo A. Šablinskienė.
Dabar jaunimo susitikimų vietomis tapo picerijos. O į „Seną grafą” rokiškėnai ir miesto svečiai užsuka nebe vakaroti, o skaniai papietauti, istorinėje aplinkoje miesto širdyje maloniai praleisti laiką prie tradicinio lietuviško maisto lėkštės. „Nekepame picų, nesivaikome egzotikos. Mūsų tikslas – klientams pateikti kuo įvairesnį, skanų naminį maistą”, – aiškino kavinės šeimininkė.
Kitas svarbus kavinės sėkmės dėmuo – žmonės. „Štai viena mūsų virėja dirba nuo kavinės įkūrimo dienos, kita skaičiuoja 15 metų stažą”, – pasakojo pašnekovė. Barmenų, padavėjų kaita dažnesnė – jie kuria šeimas, išvyksta gyventi į didmiesčius ar užsienį. Šiuo metu darnų kavinės kolektyvą sudaro: A. Šablinskienė, Daiva Pundzulienė, Genė Maračinskienė, Gražina Araminienė bei Neringa Šablinskaitė.
Smulkiajam ir vidutiniam verslui – nelengvi laikai. Todėl kavinės nedidelis kolektyvas kruopščiai dalinasi darbus: nebijo ir terasą pašluoti, ir gėles palaistyti, ir indus išplauti. „Papildoma darbo vieta – papildomos išlaidos. O po sunkmečio kiekvienas verslininkas skaičiuoja, kaip išlaikyti jau esamas darbo vietas. Kas vasarą pas mus užsuka darbo ieškantys jauni rokiškėnai”, – pasakojo savininkė.
Ją ir pačią galima išvysti besisukančią prie baro, bendraujančią su klientais. „Iš pradžių buvo nedrąsu: šalies kavinėse susiklostė tradicija samdyti labai jauną personalą. Tačiau pastebėjome, kad klientai tik džiaugiasi matydami prie baro savininkę”, – sakė pašnekovė.
Kaip ir daugelis šiandieninių kavinių, „Senas grafas” rengia ir veža maistą į pobūvius. Ir kavinę galima rezervuoti iškilmėms. „Deja, „Sename grafe” vietos užtenka tik nedidelėms, maždaug 20 žmonių šventėms”, – sakė šeimininkė. Galbūt yra galimybė plėsti patalpas? „Nesame patalpų savininkai, tad tokios galimybės neturime”, – sakė pašnekovė.
Nedidelės, tačiau jaukios kavinės patalpos išpuoštos senoviniais daiktais, senojo Rokiškio nuotraukomis. Interjerą kuria ir atnaujina jos šeimininkai.
Tarsi gidai
Vasarą kavinės svečiai – ne tik rokiškėnai, bet ir miesto svečiai. Anot A. Šablinskienės, miestas ne visuomet gali jais tinkamai pasirūpinti.
Svečiai „Seno grafo” personalo klausia ir apie miesto istoriją, lankytinas vietas. Kavinės virėja anksčiau vesdavo ekskursijas po Rokiškio bažnyčią, tad ji žino daug įdomybių apie šventovę. Kavinėje visuomet po ranka ir turistiniai žemėlapiai, personalas moka anglų, rusų kalbas. „Mielai svečiams paaiškiname, kur jie gali pavalgyti, apsistoti nakvynei. Negi sunku kolegoms pagelbėti?” – sakė A. Šablinskienė.
Baigiame rajono savivaldybės remiamą projektą „Verslininkų klubas”. Jame metus rašėme apie stipriausias, įdomiausias rajono įmones, jas remiančias institucijas, pirmuosius žingsnius žengiančius smulkiuosius verslininkus. Rokiškėnai įmonių vadovai, su verslo liudijimais dirbantys žmonės neužsikirsdami vardina, ko jiems trūksta sėkmingai veiklai mūsų rajone: valdžios paramos ir dėmesio, palankesnės investicijų aplinkos, kontroliuojančių institucijų geranoriškumo. Rajono vadovai teigia, kad verslininkai ne visuomet išnaudoja net ir kuklios paramos galimybes, niekaip neranda būdų vienytis.
Rajono gyvenimo pagrindas
Rajono meras Vytautas Vilys teigia, kad rajono savivaldybė atvira verslininkų iniciatyvoms ir pasiūlymams. „Svarbu vertinti ir palaikyti tuos, kurie sugeba užsidirbti patys ir suteikti darbo kitiems. Apskaičiuota, kad verslumo gyslelę turi tik maždaug 7 proc. šalies žmonių. Svarbu, kad jie ne tik realizuoja savo gabumus, bet ir jaučia sentimentus savo gimtajam kraštui, rūpinasi jo dabartimi ir ateitimi. Ūkis ir verslas – rajono gyvenimo pamatas”, – teigė meras.
Jis norėtų dažniau su verslininkais susėsti prie bendro stalo, pasidalinti jų problemomis bei rūpesčiais, detaliau supažindinti su savivaldybės veikla. Rajono valdžia norėtų skatinti telktis verslius rajono žmones. Kartu su sostinės rokiškėnų klubu „Pragiedruliai” planuojamos įvairios veiklos, susitikimai su galimais investuotojais ar verslo partneriais. „Šios veiklos pirmuosius vaisius matysime jau šiemet”, – sako meras.
Anot pašnekovo, ir „Gimtojo Rokiškio” bei savivaldybės projektas „Verslininkų klubas” skatina rajono verslumą. „Teigiami pavyzdžiai – įkvepiantis pavyzdys jauniems verslininkams. Ir netgi tuos, kurie verslu nesidomi, rajono įmonių pasiekimai džiugina”, – sakė meras.
Džiaugiasi verslo veidu
Rajono mero patarėjas verslui ir investicijoms Valerijus Rancevas džiaugiasi rajono verslui gana sėkmingais metais. Anot pašnekovo, nors daugelis įmonių dar jaučia sunkmečio padarinius, matyti nemažai ir vilties teikiančių ženklų. Kuriasi ir stiprėja jaunų verslininkų įmonės, Rokiškis visoje šalyje išgarsėjo nes mūsiškė įmonė Europos rinkai renka KAMAZ automobilius. Puikų įspūdį miesto svečiams palieka atnaujintas UAB „Lašų duona” pastatas, tapęs tikra miesto puošmena.
Rajono valdžia stengiasi gerinti verslo aplinką: gerėja miesto gatvių infrastruktūra, didėja stovėjimo aikštelių kiekis, daugėja kitų patogumų. Tikimasi, kad miesto įvaizdį pagerins ir investuotojo žadama atnaujinti autobusų stotis.
Juntamas svarus verslininkų indėlis ir į kultūrinį, sportinį gyvenimą: jie remia įvairius renginius, projektus, komandas.
Pašnekovas teigė, kad svarų indėlį į rajono garsinimą, teigiamą jo verslo įvaizdžio formavimą įnešė ir bendras „Gimtojo Rokiškio” bei rajono savivaldybės projektas „Verslininkų klubas”. „Jūsų paskleista žinia pasiekė ne tik mūsų rajono, bet ir visos šalies skaitytojus. Malonu, kai šalies žiniasklaidos atstovai, kitų miestų ir rajonų savivaldybių specialistai stebisi mūsų įmonių gausa, veiklos įvairove, gerais santykiais tarp verslininkų ir valdžios. Kartu formuojame patrauklų investicijoms rajono veidą”, – sakė V. Rancevas.
Pašnekovas užsiminė, kad po straipsnio apie UAB „Pandmeta” keliamą problemą – kvalifikuotų metalo specialistų trūkumą – kalbėta su Kavoliškyje viešėjusiu Švietimo ir mokslo ministru. „Šis pažadėjo sukviesti prie bendro stalo ministerijos specialistus, Rokiškio technologijų, verslo ir žemės ūkio mokyklos bei rajono verslininkų atstovus, kartu aptarti specialistų rengimo klausimą”, – sakė V. Rancevas.
Kovoja dėl paramos
Svarbiausios nūdienos verslo aktualijos – vienybės stoka, per menkas noras pasinaudoti teikiama parama. Savivaldybė, formuojanti gana kuklų rajono biudžetą, tikisi ir šiemet paramai smulkiesiems bei vidutiniams verslininkams skirti 25 tūkst. Lt. „Orientuosimės į mūsų rajonui itin aktualią veiklą – naujų darbo vietų kūrimą
Revoliucinė situacija?
Rokiškio verslininkų asociacija turėtų būti rajono įmonių ir smulkiųjų verslininkų Meka. Tačiau jos balsas beveik negirdimas: nevyksta jokie verslininkų susibūrimai, renginiai, mokymai. Štai ir dabar jau porą savaičių neveikia net jos „langas į pasaulį” – tinklalapis www.rva.lt. Kas atsitiko? Kodėl rajono verslo žmonės tokie neaktyvūs, „Gimtasis Rokiškis” klausė asociacijos prezidento Igorio Skripkos.
Pašnekovas teigė, kad smulkiesiems verslininkams dabar ne vienybė ir renginiai galvoje. „Daugeliui rajono įmonių sunkmetis toli gražu nepasibaigė. Jų vadovai suka galvą, kaip išgyventi. O vienijimasi, dalyvavimą įvairiuose renginiuose jie tiesiog atideda geresniems laikams”, – sakė I. Skripka. Juk veikla rajono verslininkų asociacijoje – savanoriška, niekas įmonių vadovams neatlygina už ten sugaištą laiką. Taigi, sunkmečiu, I. Skripkos teigimu, vadovams labiau rūpi išgyventi, nei vienytis.
Anot pašnekovo, rajono vadovai gali tik skatinti verslininkų konsolidaciją. O štai suvienyti, suburti jie neturi galių. „Situacija kaip revoliucijos išvakarėse: viršūnės negali, apačios – nenori”, – sakė pašnekovas.
Jis įsitikinęs: poreikis burtis turi atsirasti pas pačius verslininkus. „Rajono įmones tarpusavyje sieja partnerystė ar konkurencija. Kiekviena įmonė turi specifinius tikslus, uždavinius, poreikius. Suburti į vieningą junginį įmones gali tik bendri tikslai ir uždaviniai”, – sakė I. Skripka.
Rajono verslininkų asociacija vienija per pusšimtį arba maždaug 10 proc. visų rajono registruotų įmonių. Tai daug, ar mažai? „Kaip pažiūrėsi. Teoriškai mažai. Tačiau atsižvelgiant į bendrovių aktyvią veiklą, jose įdarbintų žmonių skaičių, mūsų asociacijos reikšmė gerokai didesnė. Nesame niekas”, – sakė I. Skripka. Jis mano, kad iškilus svarbiam reikalui ar grėsmei, verslininkai bemat susitelktų į vieningą kumštį. „Turime pavyzdį – Baltijos kelią. Žmones bemat suvienijo idėja”, – sakė pašnekovas.
Veiklos veidrodis
Rajono verslininkų asociacijos tinklalapis jau keletą savaičių neveikia? Atrodytų – smulkmena, tačiau šiandien nė viena rimtesnė įmonė savo veiklos be jo jau neįsivaizduoja. Kodėl taip nutiko? „Rajono savivaldybės kompiuterininkai atjungė serverį, kuriame buvo mūsų tinklalapis, dėl išorinių atakų. Iš anksto mūsų neįspėjo, todėl neišliko tinklalapio struktūra. Ne taip lengva ir paprasta sudėlioti 52 rajono įmonių duomenis”, – aiškino I. Skripka.
Nors rajono savivaldybė savo serveriuose skyrė vietos rajono verslininkų asociacijos tinklalapiui, tačiau jo atkūrimas dar nepradėtas. „Rajono įmones vienijančios interneto svetainės, be abejonės, reikia. Tačiau reikia gerai apgalvoti, koks tas puslapis turėtų būti. Rinksimės, tarsimės, spręsime”, – sakė jis.
Projektą remia Rokiškio rajono savivaldybės Pagalbos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams fondas.
Lina Dūdaitė
