Kas iš tikrųjų vyksta, kai sija „kraiposi“
Mediena yra higroskopiška medžiaga – ji sugeria ir atiduoda drėgmę iš aplinkos net tada, kai jau sumontuota konstrukcijoje. Todėl sija ar gegnė, kuri montavimo dieną atrodė tiesi ir tvirta, po kelių mėnesių ar sezono gali pakeisti formą. Tai vyksta ne dėl to, kad mediena „bloga“, o todėl, kad ji tebereaguoja į savo naują aplinką. Šis procesas ypač pastebimas prasidėjus šildymo sezonui, kai oro drėgnumas patalpose staigiai sumažėja ir mediena pradeda sparčiau atiduoti drėgmę.
Deformacijos būna kelių tipų, ir jos nebūtinai atsiranda dėl tos pačios priežasties. Išlinkimas per ilgį reiškia, kad sija sulinksta lyg lankas, žiūrint iš šono. Šoninis išlinkimas – kai elementas nukrypsta į šalį, žiūrint iš viršaus. Persisukimas per skerspjūvį – kai galai pasisuka skirtingomis kryptimis, tarsi mediena būtų šiek tiek pasukta apie savo ašį. Tipiškas pavyzdys: gegnė, kuri montuojant gulėjo lygiai ant grebėstų, po žiemos viename gale pastebimai pakyla – tai persisukimo, o ne paprasto sulinkimo požymis.
Drėgmės vaidmuo montavimo metu
Jei mediena į statybvietę atkeliauja per drėgna – dažnai taip nutinka, kai ji ilgai gulėjo lauke po lietaus ar buvo laikoma be pridengimo – ji ir toliau džius jau būdama sumontuota konstrukcijoje. Problema ta, kad džiūvimas vyksta netolygiai: viena pusė sijos gali būti labiau paveikta saulės ar oro srauto, kita – lieka drėgnesnė ilgiau.
Tai, kaip mediena reaguoja į drėgmės pokytį, priklauso ir nuo to, kokia rievių kryptimi lenta buvo išpjauta iš rąsto. Lentos, kuriose rievės eina skersai storio, trauksis kitaip nei tos, kuriose rievės beveik lygiagrečios plokštumai. Lentos, pjautos arčiau rąsto šerdies, paprastai yra stabilesnės nei tos, kurios paimtos arčiau žievės, nes jose rievių tankis ir kryptis tolygesni. Todėl dvi vienodo dydžio sijos, sudėtos šalia, gali elgtis skirtingai, net jei buvo pjautos iš to paties rąsto. Rezultatas – nevienoda įtampa per visą konstrukcijos ilgį, kuri ir sukelia matomą persisukimą ar linkį.
Netolygus skerspjūvis per visą ilgį – kodėl atsiranda tarpai ir reikia tarpinių
Įprasta, nekalibruota pjautinė mediena retai būna tiksliai vienodo storio ar pločio per visą ilgį. Priežastis – pjovimo tolerancijos gamykloje bei pati rąstienos struktūra, kuri niekada nebūna idealiai vienoda. Vienoje sijos vietoje storis gali būti pastebimai didesnis nei kitoje, ir tai laikoma normalia, priimtina pjautinės medienos savybe.
Praktikoje tai reiškia, kad montuotojas, dėliodamas gegnes ar sijas vienoje linijoje, priverstas vienoje ar kitoje vietoje pakišti tarpinę – plonos medienos ar faneros gabaliuką, kad kompensuotų storio skirtumą. Iš pirmo žvilgsnio tai smulkmena, bet ilgainiui tokie netolygūs atramos taškai sukuria papildomas įtampas konstrukcijoje. Būtent dėl to po kurio laiko gali atsirasti matomi lenkimai arba plyšeliai gipso kartono siūlėse virš tų vietų, kur buvo dėtos tarpinės. Panašios pasekmės pasireiškia ir grindų dangoms – nelygus atramos paviršius laikui bėgant gali sukelti girgždėjimą ar nedidelius dangos įlinkius. Tai nereiškia, kad mediena buvo bloga – tiesiog nekalibruotai medienai visada reikia daugiau rankinio derinimo montavimo metu.
Kuo kalibruota mediena skiriasi ir ką ji išsprendžia
Kalibruota mediena – tai pjautinė mediena, kuri po pjovimo papildomai obliuojama iki tiksliai nustatyto, vienodo skerspjūvio matmens per visą elemento ilgį. Skirtingai nei įprastas pjovimas, kai galutinis matmuo priklauso nuo pjūklo nuostatų ir rąsto netolygumų, obliavimo procesas nuima papildomą sluoksnį medienos taip, kad kiekviena sija ar lenta atitiktų tą patį matmenį nuo galo iki galo. Kaip tiksliai vyksta šis procesas, plačiau apie kalibruotą medieną galima paskaityti atskirai. Praktinė nauda statytojui – mažiau poreikio derinti aukštį ranka, dėti tarpines ar derinti lygią liniją akimi, nes elementai jau atkeliauja vienodo dydžio. Tai nereiškia, kad konstrukcija taps atspari drėgmės poveikiui, bet geometrinis nuspėjamumas nuo pat pradžių sumažina vieną iš deformacijos priežasčių – netolygų atraminį kontaktą.
Ką pasitikrinti prieš perkant ar priimant medieną statybai
Prieš priimant partiją į statybvietę, verta atlikti kelis paprastus, be jokių prietaisų atliekamus patikrinimus:
- Apžiūrėkite kiekvieną siją ar gegnę per visą ilgį – ar ji jau sandėlyje nėra pastebimai išlinkusi ar persisukusi. Jei elementas jau kraiposi prieš montavimą, sumontavus jis kraipysis toliau.
- Palieskite ir apžiūrėkite paviršių – per daug „šviežia“, tamsi ar drėgna atrodanti mediena tikriausiai dar nespėjo pakankamai išdžiūti ir toliau keis formą jau konstrukcijoje.
- Sudėkite kelias tos pačios paskirties sijas greta viena kitos ir patikrinkite, ar jos vienodo storio – jei viena aiškiai storesnė ar plonesnė už kitą, montuojant teks derinti tarpinėmis.
- Pažvelkite išilgai elemento nuo galo – taip lengviau pastebimas nedidelis lenkimas ar persisukimas, kurio nesimato žiūrint tik iš šono.
Taip pat svarbu, kaip mediena laikoma iki montavimo. Ji turi gulėti sausoje, vėdinamoje vietoje, pakelta nuo žemės ant tarpinių lentgalių, apsaugota nuo tiesioginės saulės ir lietaus. Net kokybiškiausia mediena, ilgesnį laiką palaikyta drėgname kieme po plėvele be vėdinimo, gali pradėti kraipytis dar prieš patenkant į konstrukciją.
Užs. R1644
