Taip pat buvo 2005-aisiais
Tyrimų rezultatai rodo, kad šį pavasarį žemės ūkio naudmenose 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje mineralinio azoto vidutiniškai nustatyta 30,7 kg/ha, o praėjusių metų rudenį, lapkričio pradžioje, – 46,9 kg/ha. Mokslininkų teigimu, tai labai maži kiekiai. Tiek mažai mineralinio azoto pavasarį nustatyta pirmą kartą nuo 2005 m. Jo mažai visose šalies zonose: Rytų Lietuvoje vidutiniškai – 26,2 kg/ha, Vakarų Lietuvoje – 31,3 kg/ha, Vidurio Lietuvoje – 36,3 kg/ha.
Kai mineralinio azoto dirvožemyje yra nedaug, maži skirtumai gauti ir vertinant jo kiekį po augalų auginimo. Pvz., po praėjusiais metais augintų rapsų, žiemkenčių ir šiuo metu auginamų minėtų augalų mineralinio azoto kiekio vidurkiai svyravo 30–33 kg/ha. Daugiau jo rasta tik po kaupiamųjų kultūrų, rapsų, kukurūzų – 43,5 kg/ha, o mažiausiai – 23,3 kg/ha – daugiamečių žolių plotuose.
Pagal gylį mineralinis azotas vidutiniškai pasiskirstė taip: 0–30 cm – 20,1 kg/ha, 30–60 cm – 10,6 kg/ha, 60–90 cm – 14,0 kg/ha.
Reikės didinti normas
Pasak mokslininkų, visa tai rodo, kad mineralinio azoto dirvožemyje yra labai nedaug, todėl gerai peržiemojusiems žiemkenčiams ir žieminiams rapsams yra būtinas neatidėliotinas tręšimas azotu. Azoto trąšų normos, palyginti su įprastinėmis vidutinėmis, šį pavasarį turėtų būti didesnės. Intensyvios gamybos ūkiuose ir ten, kur žemės našumo balas yra didesnis nei 40, tikslinga azoto trąšų normą didinti iki 30–45 kg/ha, o mažesnio našumo žemėse ir mažesnio gamybos intensyvumo ūkiuose – iki 20–30 kg/ha. Padidintą azoto trąšų normą reikia įterpti su pirmuoju pavasariniu ar papildomais tręšimais. Gausiau azoto trąšomis reikėtų patręšti lauko ir daržo augalus, daugiametes žoles.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
