– Su kokiomis viltimis žiūrite į šiuos metus – kokie planai, sumanymai, o galbūt ir sunkumai?
– Džiaugiuosi, kad Laibgalių bibliotekoje lankytojų nemažėja. Nors dalis laibgaliečių išėjo anapilin, dar kiti išsikraustė gyventi į Rokiškį, į Laibgalių biblioteką ateina naujų žmonių. Uždarius Laibgalių mokyklą, pas mus lankosi mažiau mokinių, nes jie knygas ima iš miesto arba mokyklos bibliotekų. Galiu pasidžiaugti, kad Laibgaliuose veikia Rokiškio Senamiesčio progimnazijos Laibgalių ikimokyklinio ir priešmokyklinio
ugdymo skyrius. Ten ugdomiems vaikučiams rengiu rytinius skaitymus, knygučių pristatymus, edukacijas. Atvyksta ir pradinių klasių mokinukai iš Rokiškio Senamiesčio progimnazijos. Po truputį mažesnieji įpranta lankytis bibliotekoje ir atsiranda galimybė užsiauginti naujus bibliotekos lankytojus.
– Ar daug pastangų, energijos atiduodate bibliotekai? Ką gaunate už tai mainais?
– Manau, kad kiekviena bibliotekininkė bibliotekai ir jos lankytojams atiduoda visą save. Kiekvienas bibliotekos lankytojas yra ypatingas, turi skirtingus pomėgius ir poreikius. Bibliotekininkė – tas žmogus, kuris išklauso, pataria, išmoko.
Išsamiau skaitykite “Gimtajame…”
