– Pirmiausia, kokie Jūsų ryšiai su Rokiškiu, ar dažnai atvažiuojate?
– Rokiškyje gimiau ir augau. Lankiau mokyklą. Mirus seneliams, mano mama Giedrė Velžienė persikraustė gyventi į Kuosių kaimą Rokiškio rajone. Ten prabėgo mano visos vaikystės vasaros. Su mama ir mes persikėlėme į kaimą. Ilgą laiką gyvenome tarp miesto ir kaimo. Mama – mano įkvėpimo šaltinis. O Rokiškis dabar taip pasikeitęs į gerą pusę.
Atvykstu retokai, bet visada smagu užsukti ir į piceriją, kurioje dar mokykloje mokydamasi lankiausi.
Nors dabar ir kitų jaukių vietų yra. Manau, Rokiškis labai gražus miestas – ir dvaras, ir aikštė su bažnyčia išskirtinai gražiai atrodo.
– Šiek tiek papasakokite apie save. Kur gyvenate ir dirbate, kiek Jums metų? Kiek laiko jau – šioje srityje? Kur išmokote to, kuo šiandien stebinate?
– Šiuo metu gyvenu Kaune. Man 44 metai. Esu pati savo verslo vadovė. Organizuoju ir vedu prancūziškos konditerijos mokymus. Individualiai ir mini grupėse. Taip pat visai nesenai startavo mano nuotolinės pamokos tiems, kurie negali atvykti pasimokyti gyvai. Kartais taip pat gaminu išankstinius užsakymus. O mokiausi įvairiai – ir gyvai, ir internetu. Kaip pati mėgstu sakyti, pas labai kūrybingus Lietuvos, Ukrainos, Rusijos, Ispanijos mokytojus.
– Kaip įsimylėjote desertus? Buvo tikriausiai kažkokia „saldi“ istorija?
– Mėgau gaminti, bet ši istorija prasidėjo iš noro uždirbti daugiau. Gyvendama Anglijoje, norėjau didesnių pajamų. Jaunesnės sesers Linos patarimu pradėjau domėtis prancūziškais desertais. Man jie iškart patiko. Klausimas buvo: kur to galiu išmokti.
Daugiau „Gimtajame…“
