Poetė Gražina Degutytė-Pitrėnienė šventėje „Duokiškio baladės“. GR nuotr.

Atsiskyrėlio poeto įspūdis

Suknelė ilga, tiesaus silueto. Medžiaga panaši į liną, tačiau nesiglamžo, vadinasi, audinys turi sintetinių priemaišų. Rankovės lengvai platėja į apačią, jų galai puošti šviesiais ažūriniais apsiuvais. Tais pačiais nėriniais dekoruoti ir priekinis suknelės skeltukas bei apačia. Suknelė atrodo santūri, patogi, įkvėpta senųjų lietuviškų drabužių tradicijų.

Suknelės elementas – virvelė.

Antra aprangos dalis – ilga, kelius siekianti liemenė, švelniai pilkos spalvos. Jos kraštai apsiūti šviesia dekoratyvine juostele, derančia prie suknelės nėrinių. Liemenė sujuosta balta virvele su kutais, kuri aprangai suteikia autentiškumo ir sustiprina liaudiško, istorinio stiliaus įspūdį. Virvelė kuria ir savotišką vienuolišką ar atsiskyrėlio poeto įvaizdį.

Gimtosioms Kriaunoms

Vis dėlto G. Degutytė-Pitrėnienė yra labai bendraujantis žmogus ir dažna literatūrinių renginių dalyvė. Klausytojus ypač žavi jos tarmiški eilėraščiai. „Atadariau lunginyčias“ (2018) – pirma autorės knyga, parašyta aukštaičių tarme. Joje eilėraščiai ir trumpi pasakojimai atveria kaimo žmogaus pasaulį, kupiną prisiminimų, gamtos vaizdų, vaikystės ir gimtinės ilgesio. 2021 m. pasirodė Gražinos tarmiška knyga „Pa rugpjūčia dungum“, vėl skirta gimtajam Kriaunų kraštui, Kriaunos upei ir aukštaičių tarmei. 2025-aisiais išleista „Tėva aldija“. „Rašydama savo širdį dalinu į tris dalis: gimtinei – Kriaunų kraštui, Pakriaunio kaimui, Antanašei, kur praleidau didžiąją gyvenimo dalį ir Obeliams – čia gyvenu jau 18 metų“, – sakė poetė.

Į renginius ji atvyksta tokia pat santūri, pasipuošusi savo koncertine suknele, tarsi neatsiejama nuo kuriamo pasaulio – ramaus, jautraus ir tikro.

Sukūrė kaimo siuvėja

„Neturėjome rūbų renginiams vesti, o buvo sukurtas ansambliukas, dainavome. Bene prieš 15 metų mums penkias sukneles pasiuvo mūsų kaimo siuvėja, labai aktyvi bendruomenės narė, jau a. a. Zofija Vanagienė, Obelių laisvės kovų istorijos muziejaus darbuotojos Dianos Meškauskienės mama. Medžiagą pirko Antanašės bendruomenė. Siuvėja pati viską mums sugalvojo. Ta virvelė mums tiko, nekliuvo, kad ir į ką ji panaši. Siuvo platesnes sukneles, tai dar ir dabar į jas įlendu. Kai su virvele, gali ir platų rūbą susijuosti. Tai mano mylima apranga“, – pasakojo G. Degutytė-Pitrėnienė.

Visą aprangą papildo gintaro karoliai ir apyrankė, subtiliai užbaigiantys renginiams skirtą įvaizdį.

Rita BRIEDIENĖ

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: