Žyma: Regina Vaičiūnienė
Vilkai palieka tik pėdas ir baimę prie miško gyvenantiems
Jokio kraujo, tik pėdos
„Ir meldžiausi, ir verkiau. Nebeturėjau su kuo ryte pasisveikinti, nors mes vis savo kalba pasikalbėdavom. Toks geras buvo. Be jo namai tapo...
