Gruodžio 2 d. Rokiš­kio turizmo ir tra­di­ci­nių amatų cento dar­buo­to­jos suor­ga­ni­zavo edu­ka­cinę pamoką edu­ka­cinę pamoką „Kalė­di­niai šiau­di­niai žaislai“. Jų gami­nimo paslap­tis atskleidė tau­to­dai­li­ninkė Alė Gegelevičienė.
Iki šven­čių likus dar beveik trims savai­tėms, ori­gi­na­liai papuošti žalias­karę kvietė Rokiš­kio turizmo ir tra­di­ci­nių amatų cento dar­buo­to­jos. Yra būdų, kaip namus papuošti netra­di­ciš­kai ir kartu ori­gi­na­liai. Tra­di­cija  eglutę ir namus puošti pačių dary­tais žaisliu­kais jau sugrįžta. Žmonės nori atgai­vinti tokius gra­žius papro­čius. Pasigaminti Kalėdų eglutės žaisliukus-ir laiko, ir kantrybės reikalaujantis darbas, tačiau su kaupu atperka patiriamas malonumas. Edukaciniame užsiėmime šiaudinių žaisliukų kūrimo paslaptimis dalinosi tautodailininkė Alė Gegelevičienė. Šiau­das – puiki medžiaga kūry­bai. Kol šiau­das paruo­šia­mas nau­do­ji­mui, jis turi pra­eiti tam tikrą paruo­šimą: rei­kia laiku pri­si­rinkti , sudžio­vint, mir­kyti, matuoti, kar­pyti (net jei susikarpai šiaudelius ilgesniais gabaliukais, bus vienoki žaisliukai, o trumpesniais-jau kitokie), dėlioti pagal ilgį ir storį į dėžu­tes ir t.t Dar rei­kia tin­kamų žirk­lių, siūlų, adatų. Atren­kant šiau­dus žiūrėti, kad kuo ilgesni būtų atstu­mai tarp nare­lių. Tin­ka­miausi rugių(jie storesni ir tvirtesni), nors tinka kvie­čių, mie­žių, avižų.   Varpas rankomis reikia išdaužyti, kad šiaudas sveikas liktų .Iš šiaudų galima kurti klijuotinius, pintus bei kitokius žaisliukus, tačiau   tautodailininkė renkasi erdvines kompozicijas. Tokie žaisliukai veriami panašiai kaip sodai, tik, žinoma, yra gerokai mažesni. Juos meistrė neretai papuošia ir džiovintomis gėlėmis, smilgomis, linų galvutėmis ar kitais sausuoliais, kurių prisirenka gamtoje. Specialistė pasakojo, kad medžiagą šiaudinukams jau galima pradėti rinkti nuo liepos vidurio, kai javai išplaukę ir jau gerokai pageltę, tada stiebelius reikia atitinkamai paruošti. Intensyviam geltonumui išgauti šiaudus galima pavirinti sodos tirpale.
Pamė­gin­kime iš paruoštų šiaudų ar nend­rių stie­be­lių pasi­da­ryti sau­lutę, žvaigž­dutę, paukš­tuką ar ange­liuką. Po šio užsi­ėmimo kiek­viena ant savo eglu­tės turės po mažą ste­buklą, pri­me­nantį šį šven­tinį užsi­ėmimą. Visos atėju­sios mote­rys mie­lai mokėsi gaminti žais­lus.   Edukacijos, kurių metu kviečiama pasigaminti netradicines namų puošmenas, nepraranda populiarumo, priešingai-susidomėjimas tik auga. Pasta­ruoju metu patiems gamin­tis žais­lus yra ne tik smagu, bet ir labai eko­no­miška. Gamin­dami žais­lus žmonės ne tik lavina vaiz­duotę, bet ir pasi­ne­ria į sma­gias dis­ku­si­jas ar pokal­bius. Pamoka užsi­tęsė ilgai ir nie­kas dar neno­rėjo skirs­ty­tis į namus. „Kai mokau žmones daryti puoš­me­nas, matau, kaip jie dis­ku­tuoja, bend­rauja, kaip sten­giasi vie­nas kitam patarti, padėti. Visada sten­giuosi ne tik mecha­niš­kai demonst­ruoti gami­nimo pro­cesą, bet ir papa­sa­koti, kaip tokios tra­di­ci­jos atsi­rado. Natū­ralu, jog tada kyla įvai­riau­sių klausimų“, – kalbėjo tau­to­dai­lininkė.
Kiek­viena sten­gėsi pasi­da­ryti po kelias sau­lu­tes, žvaigž­du­tes, ange­liu­kus, gir­lian­das. Visos demonst­ravo savo žaisliu­kus ir negai­lėjo viena kitai pagyrimų. Kai atėjęs į svečius pamatai šeimininkų pakabintą bent vieną šiaudinuką, žinai, kad tuose namuose gyvena kūrybingi ir darbštūs žmonės, puoselėjantys tradicijas.

Vanda Leš­čiova

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: